Senjorų kirtis valdžiai: noras mus uždaryti – nusikaltimas

Nors valdžia džiaugiasi suvaldžiusi pirmąją koronaviruso bangą, pensininkai valdantiesiems negailestingi. Senjorai piktinasi, kad griežto karantino sąlygomis turės gyventi bent keletą metų ir tai prilygina nusikaltimui ar net genocidui. Visgi senjorų nuomonė apie plačiai aptarinėjamą 200 eurų išmoką išsiskiria.

Premjeras Saulius Skvernelis prieš kurį laiką paskelbė, kad nors pirmoji koronaviruso banga Lietuvoje suvaldyta, artėjančius keletų metų gyvensime naujoje realybėje. Pasak Vyriausybės vadovo, pirmasis principas šios realybės strategijoje – aukštos rizikos asmenų saugojimas.

„Šis principas reiškia, kad vyresni nei 60 metų žmonės arba tie, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, turės ir toliau laikytis dabar galiojančių karantino taisyklių, vengti nereikalingų kontaktų ir laikytis visų infekcinio saugumo reikalavimų.

Visi turime saugoti savo tėvus, senelius ir sergančius artimuosius, nes virusas jiems yra pavojingiausias. Bet tai nereiškia, kad atribosime žmones, kurie mums rūpi, nuo gyvenimo. Galvojame apie priemones, kurios sudarytų sąlygas saugiai gyventi visavertį gyvenimą“, – teigė S. Skvernelis.

Prilygino senjorų genocidui

Medardo Čobato trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Žebrauskienė premjero pristatytą ateities viziją vertina skeptiškai. Jos nuomone, S. Skvernelio žodžiai skamba kaip noras senjorus uždaryti į rezervatą.

„Tas pastovus teigimas, noras uždaryti mus aktyvius, protaujančius, galinčius ir niekur neleisti. Tai yra nusikaltimas, tai yra žudymas ir tikrai tada jau bus genocidas pagyvenusių žmonių“, – tvirtino Z. Žebrauskienė.

Pasak jos, klausantis S. Skvernelio ir ministro Aurelijaus Verygos, kai kurie senjorai jaučiasi vos ne kalti, kad išeina į lauką.

„Aš esu labai stipri, bet, kai kiekvieną dieną klausai radijo, kalba tik apie riziką ir kaip niekur neiti, į bažnyčią neiti, į paplūdimius neiti, į šeimos šventes neiti. O tai ką mums dabar daryti?“ – klausė pašnekovė.

Vilniaus „Bočių“ bendrijos Naujamiesčio skyriaus pirmininkė Ona Židonytė naujienų portalui tv3.lt sakė, kad kalbas apie senjorų ir rizikos grupėje esančių žmonių gyvenimą sugriežtintomis karantino sąlygomis artimiausiais metais vertina neigiamai. O. Židonytė svarstė, kas laukia pensijos dar nesulaukusių žmonių, kurie taip pat patenka į rizikos grupę.

REKLAMA

„Ką jiems daryti, dirbti ar nedirbti? Jei dirbti, tai kokiu būdu? Jei nedirbti, tai tegu Vyriausybė kompensuoja tuos 4 ar 5 karantino metus ir moka išmokas jiems“, – siūlė „Bočių“ atstovė.

Dėl 200 eurų – skirtingi požiūriai

Apie išmokas rizikos grupėje esantiems, bet pensijos nesulaukusiems žmonėms valdžia kol kas nekalba. Užtat garsiai skelbiama apie vienkartinę 200 eurų išmoką pensininkams, kuri senolius pasiekti turėtų rugpjūtį. Šiai išmokai pritaria ir prezidentas Gitanas Nausėda.

O. Židonytė tvirtina, kad išmoka pensininkams reikalinga. Pašnekovė atšauna ir kritikams, kurie tvirtina, kad senjorams šie pinigai nebūtini, nes jie karantino metu jokių nuostolių nepatyrė.

„Kas tie 200 eurų, čia juokas. Senjorai išleis vaistams ir medicinos priežiūrai, daugiau niekam“, –tikino „Bočių“ atstovė.

Pašnekovės teigimu, karantino metu, kai tapo sudėtinga patekti pas poliklinikose esančius specialistus, kai kurie senjorai kreipėsi į privačias gydymo įstaigas.

„Jei eilę reikia laukti, tai gal ir nesulauks garbaus amžiaus žmogus. Registruojasi į privačias klinikas, o jos kainuoja ne 200 eurų, o gerokai daugiau“, – tvirtino O. Židonytė.

Tačiau, „Bočių“ atstovės nuomone, 200 eurų turėtų gauti tik tie senjorai, kurių nedidelės pensijos, o likusias lėšas būtų galima skirti vienišiems tėvams, kurie augina vaikus.

Z. Žebrauskienės nuomonė apie vienkartinę išmoką gerokai griežtesnė. Trečiojo amžiaus universiteto rektorė tikina, kad senjorai visuomenėje tapo atpirkimo ožiais.

„Tapome diskusijų objektais, duoti mums 200 eurų ar neduoti. Arba pakiša kavos puodelį nemokamai savivaldybė. Mums ne to reikia. Mums reikia pagarbos, mums reikia būti reikalingiems. Nežinau, kaip tai valdžiai įpūsti išminties, kad mums senjorams reikia ne tų 200 eurų ar nemokamos kavos puodelio, mums reikia požiūrio. Mums reikia pajusti, kad mes tikrai reikalingi. O mes oooo… kiek dar galime“, – tikino Z. Žebrauskienė.

REKLAMA

Karantinas senjorus veikia psichologiškai

O. Židonytė tvirtina, kad senjorai – pati atsakingiausia visuomenės dalis, tad griežtai laikėsi visų karantino reikalavimų.

„Jie itin pareigingi ir pakankamai paklusnūs. Jų gyvenimo patirtis byloja: šokinėsi prieš, turėsi problemų. <...> Senjorai be reikalo nevaikšto gatvėmis, nešlitinėja nei kavinėse, nei renginiuose“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasak jos, karantino metu senyvo amžiaus žmonėms sunkiausia buvo patekti į medicinos įstaigas, nes šiuo laikotarpiu vizitai pas gydytojus buvo apriboti.

„Visiems žmonėms yra kažkokių poreikių, sveikatą prižiūrėti, patikrinti“, – teigė O. Židonytė.

Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Z. Žebrauskienė teigia, kad karantinas senjorams sunkus ir psichologiškai. Pašnekovė pasakojo apie savo neseną susitikimą su viena garbaus amžiaus profesore, kuri griežtai laikėsi visų karantino reikalavimų. Pasak Z. Žebrauskienės, profesorė nėjo iš namų, maisto jai atveždavo vaikai.

„Anksčiau ji buvo tokia aktyvi, o dabar visiškai viskam apatiška. Tik žiūri į vieną tašką ir nieko nebenori daryti. Tai jau čia profesorė, o tai ką kalbėti apie paprastus žmones“, – svarstė Z. Žebrauskienė.

Senjorams skirto universiteto rektorė susisiekė su visų fakultetų vadovais, ragino juos paskambinti savo studentams.

„Negalime palikti jų vienų“, – tvirtino rektorė.

Karantino metu įvaldė technologijas

Z. Žebrauskienė teigė, kad senjorai išsiilgę veiklų. Pasak jos, Medardo Čobato universitetą lankantys senjorai karantino metu įvaldė visas reikiamas technologijas, klauso paskaitų nuotoliniu būdu.

Taip pat, anot pašnekovės, senjorai organizuoja ir neformalius susitikimus būdami iš namų, pavyzdžiui, susiskambina su bičiuliais ir dalijasi kelionių įspūdžiais, dalijasi nuotraukomis.

„Nereikia mūsų rodyti kaip užguitų senukų. Mes taikomės prie visų technologijų. <...> Kada yra gera emocija, tai ir sveikata visai kitokia. Bet to mūsų valdžia nesupranta“, – sakė Z. Žebrauskienė.

REKLAMA

Tačiau, anot jos, virtualus bendravimas neatstoja gyvo, tad senjorai nekantrauja, kada galės susitikti su bendraminčiais. Tačiau, kaip teigia Z. Žebrauskienė, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų. Koronaviruso aktyviausi senjorai, panašu, kad nebijo.

„Mes užgrūdinti ir tremtyje, ir visur, ir tos koronos nuo mūsų kaip žirniai nuo sienos“, – tvirtino Z. Žebrauskienė.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžioje 60 metų ir vyresnių gyventojų Lietuvoje yra 752 630.


Rašyti komentarą...
A
Airine
2020-05-30 17:21:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Visus seimunus kam virs 60 lauk is seimo nes ir jie priklauso rizikos grupei
Atsakyti
-4

P
Pensininkas iš Šančių
2020-05-30 17:10:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
Absoliučiai nesilaikau jokių rekomendacijų. Ką noriu - tą darau, kur noriu- ten einu. Tegu pabando manęs neįleisti ar sakyti priekaištą. Vieną įstaigą jau apskundžiau lygių galimybių kontrolierei. Mano skundą priėmė ir parašė, kad nagrinėja. Tik nenusileiskime ir drąsiai elkimės. Dėjau skersą ant visų tų , kurie rekomenduoja.
Atsakyti
-9

t
tai
2020-05-30 17:45:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
tik vandens teliuškavimas stiklinėje ir noras kelt aistras priešrinkimines.Niekas neuždraudė senoliam laisvai elgtis ir džiaugtis pavasariu.Man virš 60 ir lankausiu ten ,kur reikia.Mus valdžia tik įspėjo,kad mes būtume atsargesni ir saugotume save.Tie,kurie pakabino tokius skelbimus su draudimais senoliam- dvasios ubaga,kenkiantys ir prezidentui,vyriausybei ir tautai.Tai sistematingas kiršinimas ir tokius,kurie viešai skelbė draudimus,nors valdžia oficialiai to nenurodė,turi būt patraukti atsakomybėn.
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų