Prisidengę agentūromis
„Akistata“ ne kartą rašė, kad nors pirmosios prekeivių žmonėmis bylos teismus pasiekė prieš gerą dešimtmetį, tačiau šie nusikaltimai imti vykdyti gerokai anksčiau – kai mūsų tautiečiai ėmė plūsti į užsienio šalis ne tik pasižvalgyti, bet ir sotesnio duonos kąsnio ieškoti. Sukti vyrukai ir merginos greitai užuodė „didelius“ pinigus ir ėmėsi organizuoti tarptautinį „verslą“: kurti neva modelių ar įdarbinimo agentūras, kurių tikslas buvo užverbuoti kuo daugiau lengvatikių. Paprastai merginos apgaule buvo išvežamos ir parduodamos suteneriams į viešnamius, o vyrukai – išnaudotojiškam darbui.
Prekeivių žmonėmis iki šiol negąsdina sugriežtinti baudžiamieji įstatymai, skiriamos laisvės atėmimo bausmė, nes sunku atsispirti didžiuliems pinigams, kuriuos gauna iš prekybos žmonėmis. Ne veltui ši nusikaltimo rūšis laikoma trečia pagal pelningumą po ginklų prekybos ir narkotikų kontrabandos. Ir aukų, deja, atranda, nes tokiems nusikaltėliams paranki mūsų šalies prasta socialinė ir ekonominė situacija, be to neigiama (o greičiau, abejingumas) visuomenės nuostata į prekeivių žmonėmis aukas. Kol kas tik nevyriausybinės organizacijos ištiesia pagalbos ranką nukentėjusiesiems ir padeda prakalbinti pareigūnams fiziškai ir morališkai sugniuždytas aukas. Tačiau į šių organizacijų darbą, jų teikiamą pagalbą, kai kas žiūri skeptiškai. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad įtrauktoms į prostituciją merginoms jokios pagalbos nereikia, girdi, žinojo, kur važiuoja, tai ir gavo, ką norėjo...
„Auka pati kalta“
„Jei žmogus tampa abejingas – jis miręs, – sako Lietuvos policijos kapelionas, kunigas Algirdas Toliatis įvertinęs šiandieninę situaciją Lietuvoje dėl prekybos žmonėmis ir pagalbos jų aukoms. – Privalome burtis ir dirbti, nepykdami, kad ne visi vertina tavo pastangas. Žinant, kokie dideli pinigai „vaikščioja“ per šių nusikaltėlių rankas, žinoma, galima ir netekti vilties. Tačiau ir saujelė smėlio gali sugadinti mechanizmą“.
Ilgus metus su nukentėjusiomis nuo prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukomis dirbančios Lietuvos „Caritas“ darbuotojos, ne tik teikia konkrečią pagalbą, bet ir vykdo prevencinę veiklą bei stengiasi formuoti visuomenės požiūrį. „Kažkodėl dažniausiai akcentuojama moters kaltė – tik ji kalta, jog pakliuvo į sutenerių žabangas ir buvo išvežta, – piktinasi „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ projekto vadovė Kristina Mišinienė. – Galų gale, aukos sutikimas neturi reikšmės. Europos Tarybos konvencijoje dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis aiškiai parašyta: „Asmens „sutikimas“ su išnaudojimu neturi reikšmės, kai buvo panaudojama bent viena iš formų (prievarta, piktnaudžiavimas, apgaulė, pažeidžiama padėtis). Be to, asmuo bus prekybos žmonėmis auka net jei nebuvo išnaudojimo, jei jis ar ji patyrė bent vieną iš veiksmų ir buvo panaudojama bent viena forma“. Taigi, šiuo metu galime pasidžiaugti tik tuo, kad, atrodo, ledai pajudėję, nes daugelis pareigūnų, tirdami prekybos žmonėmis bylas, jau pakeitė savo požiūrį į nukentėjusiąsias. Turime nemažai gerų pavyzdžių, kai bendradarbiaudami ir su jais, ir su aukomis, padėjome prakalbinti pastarąsias ir pasodinti ne vieną nusikaltėlį į teisiamųjų suolą“.
Tie, kurie tiria prekybos žmonėmis bylas puikiai žino, kad tokių bylų sėkminga baigtis labai priklauso nuo nukentėjusiosios parodymų. Tačiau, kaip prakalbinti žmogų, kuris yra taip psichologiškai suluošintas, kad išgydyti bejėgiai net ir geriausi psichologai, artimųjų ir įvairių tarnybų globa? O, be to, aukos dažniausiai artimųjų palaikymo nė nesilaukia.
Trūksta psichologų
Bėda ir ta, kad nei viename teisme nėra psichologo, kuris galėtų kartu su nukentėjusiomis dalyvauti teismo posėdžiuose (šiuo metu tą funkciją atlieka „Carito“ darbuotojos arba jų pasamdyti specialistai). Ne paslaptis, jog ir atsidūrę už grotų prekeiviai žmonėmis bando paveikti aukas, kad šios neduotų arba pakeistų savo parodymus. Dažniausiai joms ir jų artimiesiems grasinama susidorojimu, tad įbauginti net patys artimiausi žmonės nuo jų nusisuka. „Nukentėjusios merginos linkusios slėpti savo išgyvenimus, nes jos niekuo nebepasitiki. Jas gniuždo kaltė ir gėda, – vertina situaciją projekto ekspertė psichologė Asta Ladauskienė. – Bijodamos atsiverti, jos tą kryžių ir neša visą gyvenimą. Apgaudinėdami, smurtaudami, išnaudodami tokie prekeiviai moteris paverčia zombiais: nebelieka jausmų, jos tampa agresyvios. O toji agresija nukreipiama net į save... Jos jaučiasi nesuprastos, nes aplinkiniai mato tik išorinį apvalkalą: girdi, jos nevalyvos, nešvarios. O iš kur jos gaus tos geros patirties, jei nuo mažų dienų nepatyrė nei meilės, nei dėmesio iš savo artimųjų. Dėlto jos vėliau įklimpsta ir į alkoholio ir narkotikų liūną“.
Psichologės nuomone, ant sutenerių kabliuko ir pakliūva būtent tos, kurioms šeimoje trūko šilumos, meilės ir supratimo, kurios nuolat buvo skriaudžiamos. Seksualinį išnaudojimą jos tapatina su klientu, kuris jos neskriaudžia. „Tokios merginos ir vėl grįžta į prostitucijos vergovę, – konstatuoja šiurpų faktą psichologė. – Savo aplinkoje likusios nesuprastos, jos už gražių žodžių, kurių negaili verbuotojai ir rodomo dėmesio, griebiasi, kaip už šiaudo. Kita problema – tai išmoktas bejėgiškumas, kai auka įsitikinusi, jog nieko negali pakeisti, negali kontroliuoti situacijos ir netiki, kad kas nors gali jai padėti.“
Tik 5 savivaldybės Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės plėtros departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos Daivos Buivydaitės, neseniai buvo užduoti klausimai šalies savivaldybėms, kaip šios padeda nukentėjusiems nuo prekeivių žmonėmis. „Iš 19 savivaldybių (Lietuvoje iš viso jų – 60) gavome atsakymus, jog tokio reiškinio, kaip prekyba žmonėmis nėra, – paaiškino D. Buivydaitė. – 10 savivaldybių nurodė, kad susiduria su prekybos žmonėmis faktais, numatę tam tikras priemones ir jas vykdo. Ir tik 5 savivaldybės atsakė, jog skiriama dar ir finansinė parama“.
Socialinių paslaugų skyriaus vedėja tvirtino, jog privaloma suteikti nukentėjusiesiems tokią pagalbą, kad šie galėtų bent minimaliai pragyventi, kad galėtų tvarkyti savo gyvenimą, tačiau, kaip aiškėja iš apklausos, kai kurios savivaldybės net nežino, kokias paslaugas teikti.
TIK FAKTAI:
Europos Ekonominės Erdvės (EEE) finansinio mechanizmo 2009-2014 metų periodo NVO Programos Lietuvos remiamam projektui „Lietuvos visuomenė prieš prekybą žmonėmis: sisteminis pagalbos modelis“ Lietuvai skirti 84 milijonai eurų. (Iš viso EEE finansinio mechnizmo parama yra skirta 15-ai šalių. Per minėtą periodą šalys paramos gavėjos iš viso gavo 1 milijardą 79 milijonus eurų).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žiniomis, projektams, kuriuose numatyta pagalba nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos 2011-2014 metais skirta po 150 000 litų;
Pernai metais buvo finansuoti 5 tokie projektai;
Pagalba suteikta 129 asmenims, tarp jų – 74 nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis (48 moterims, 23 vyrams ir 3 vaikams);
40 nukentėjo nuo seksualinės prievartos, 20 – nuo priverstinio darbo;
21 asmuo seksualinę ar darbo vergovę patyrė ne Lietuvoje;
Pernai pradėti 25 ikiteisminiai tyrimai: 5 – dėl vaiko pardavimo, 1 – dėl priverstinio darbo, 19 – dėl prekybos žmonėmis.
Aurelija Žutautienė
