Seimo narių aktyvumo reitingas: kas bitės darbininkės, o kas tik „dėl vaizdo“?

Artėja Seimo rudens sesija, kai parlamentarai vėl kibs į darbus, uoliai lankys posėdžius ir individualiai arba grupėse tobulins bei kurs naujus šalies įstatymus. Tačiau prieš imantis naujų darbų, siūlome apžvelgti, kaip seimūnams sekėsi darbuotis pavasarį. Portalas tv3.lt, atsižvelgdamas į Seimo narių pavasario sesijoje aplankytų posėdžių bei įregistruotų teisės aktų projektų skaičių, sudarė parlamentarų aktyvumo reitingą.

14

Seimo pavasario sesija trunka nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d. Seimo duomenimis, Seimas II eilinėje pavasario sesijoje surengė 62 plenarinius posėdžius, kuriuose priėmė daugiau kaip 420 teisės aktų.

Atkreipiame dėmesį, kad į reitingą neįtraukėme Seimo narių Antano Bauros, į parlamentarų gretas įsiliejusio nuo gegužės 11 d., Audriaus Navicko, darbą pradėjusio nuo birželio 14 d., ir Alfredo Stasio Nausėdos, kuriam vykdyti savo pareigas sutrukdė sveikatos būklė.

Reitingas rikiuojamas nuo mažiausiai aktyvaus iki aktyviausio Seimo nario pagal jų aplankytų posėdžių skaičių bei individualiai ar grupėse pateiktų teisės aktų projektų skaičių. Šis reitingas nebūtinai parodo Seimo narių darbo kokybę. Visą Seimo narių aktyvumo vertinimą galite pamatyti nuotraukų galerijoje.

Neaktyviausi Seime – ministrai

Pagal neaktyvų darbą Seime, pirmąsias tris dešimtuko pozicijas užima užsienio reikalų ministras, socialdemokratas Linas Linkevičius, žemės ūkio ministras, valstietis Bronius Markauskas ir sveikatos apsaugos ministras, valstietis Aurelijus Veryga. Čia verta paminėti ir šeštoje vietoje atsidūrusį ministrą pirmininką Saulių Skvernelį.

Nenuostabu, kad ministrams gana sunku suderinti ir darbą ministerijose, ir darbą Seime, juoba, kad, pavyzdžiui, B. Markauskas priklauso net dviem Seimo komitetams – Kaimo reikalų, Europos reikalų – ir Priklausomybių prevencijos komisijai. Tačiau čia pat kyla klausimas, jei ministrai nesugeba būti pavyzdingais Seimo nariais, ar apskritai dera bandyti užsėsti dvi kėdes?

Mykolo Romerio universiteto dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė minėtus ministrus juokais vadina „pravaikštukininkais“, bet pastebi, kad ministrai, nepaisant to, jog yra ir Seimo nariai, prioritetą skiria būtent savo vadovaujamoms ministerijoms.

REKLAMA

„Akivaizdu, kad politikai, eidami ministro pareigas, pirmiausiai yra ministrai, o turbūt tik paskui Seimo nariai. Nors, žinoma, jie yra rinkti, turi tą mandatą. Bet iš kitos pusės, ta problema yra išliekanti. Klausimas, ar tikrai ministrai gali tuo pačiu metu profesionaliai būti Seimo nariais, yra atviras. Šita diskusija, manau, yra nesibaigianti. Akivaizdu, kad derinti šias dvi pareigybes yra labai sudėtinga. Iš kitos pusės, jūs išvardinote ministrus, kurie yra „pravaikštukininkai“, bet yra ir Seimo narių, kurie nepasižymi labai dideliu lankomumu“, - tv3.lt kalbėjo R. Urbonaitė.

Kiek kitaip šią problemą vertina Mykolo Romerio universiteto kancleris, docentas Saulius Spurga. Anot jo, tai dirbtinai sukelta problema, o valdantieji turi įrankius keisti esamą tvarką.

„Aš manau, kad tai, jog ministrai asmeniškai nepateikia teisės aktų, nedalyvauja Seimo narių grupėse – visiškai natūralu. Jie dirba ministerijose ir jų kuruojamos srities parengti teisės aktai yra pateikiami Vyriausybės, kas ir yra vienas iš pagrindinių ir labai normalus kelias. Tai yra dirbtinai sukelta problema, kur ir vienu, ir kitu atveju yra ir privalumų, ir trūkumų. Dabar mes turime tokią tvarką, kokią turime, ji neprieštarauja Konstitucijai. Jeigu valdantieji mano, kad tokia tvarka yra netinkama, manau, jie ir turėtų rodyti šį pavyzdį, o ne numesti tai būsimoms Vyriausybėms ir taip toliau. Tai čia yra toks dvigubas žaidimas, dvigubi standartai“, - tv3.lt sakė S. Spurga.

Verta pastebėti, kad Vyriausybė dar vasarį pritarė Konstitucijos pataisoms, kurios užkirstų kelią vienu metu eiti ir ministro, ir Seimo nario pareigas. Siūloma, kad Konstitucijos pataisa įsigaliotų 2018 m. sausio 1d. ir būtų taikoma nuo 2020 m. Seimo rinkimuose išrinktiems Seimo nariams.

A. Veryga: fiziškai nespėju būti dviejose vietose

Trečią vietą pagal neaktyvų darbą Seime užėmęs A. Veryga pripažįsta, kad jo veikla Seime nukenčia būtent dėl užimamų ministro pareigų. Bet ministras tikina, kad darbas ir Seime, ir ministerijoje turi savo privalumų.

REKLAMA

„Aš tiek laiko, kaip Seimo narys eilinis, negaliu skirti, tiesiog objektyviai nėra įmanoma to padaryti. Aišku, stengiuosi dalyvauti bent jau ten, kur yra tiesiogiai susiję su sveikata arba kiti labai svarbūs klausimai, kur ir frakcijai svarbūs, kur rinkiminiai pažadai, programiniai dalykai, kad jie būtų priimti ir įgyvendinti. Tai, kiek pajėgiu, stengiuosi posėdžiuose dalyvauti. Fiziškai, žmogiškai žiūrint, iš tikrųjų suderinti šių dviejų dalykų, fiziškai būti abiejose vietose neišeina pilna apimtimi. Bet ministrui turėti galimybę pačiam registruoti teisės aktus, būnant parlamento nariu, bendraujant su frakcija, būnant jos nariu, yra privalumų. Tai padeda dirbti ir man gal truputį lengviau nei tiems ministrams, kurie nėra parlamento nariai“, - tv3.lt kalbėjo A. Veryga.

Ministras mano, kad pateiktų teisės aktų projektų skaičius nebūtinai yra geriausias būdas nustatyti darbo kokybę, nes įregistruoti daug projektų nėra sudėtinga. Tačiau posėdžių lankymas, pasak A. Verygos, būtinas tam, kad pavyktų geriau vystyti parlamentarų diskusijas.

„Priregistruoti teisės aktų nėra labai sudėtinga. Galima jų daug prirengti nekokybiškų, dėl kurių paskui bus nuolat kreipiamasi kažkur. Matyt, reikėtų žiūrėti, ar tie užregistruoti teisės aktai yra priimami. Posėdžių lankomumas yra Seimo nario darbas, jis turėtų būti, kai vyksta sesija, savo darbo vietoje, tai jo tiesioginis užsiėmimas, ir dalyvauti tuose politiniuose procesuose, diskusijose. Tai ir yra parlamentarizmo esmė, kad turi būti nuomonių pliuralizmas, turi vykti diskusija“, - sakė A. Veryga.

Praleistas posėdis nebūtinai rodo praleistą darbą

Toliau mažiau aktyvesnių Seimo narių dešimtuke rikiuojasi konservatorė Rasa Juknevičienė, konservatorius Andrius Kubilius, valstietis Saulius Skvernelis, socialdemokratas Gediminas Kirkilas, konservatorius Emanuelis Zingeris, valstietis Valius Ąžuolas ir mišrios frakcijos narys Kęstutis Pūkas.

REKLAMA

(14 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Seimo narių aktyvumas

Politologai mato kelias priežastis, kodėl būtent šie Seimo nariai rečiau apsilanko Seimo posėdžiuose. S. Spurga atkreipia dėmesį, kad keli iš jų – opozicijoje, todėl gali būti, jog jie paprasčiausiai nesitiki būti išgirsti.

„Tai nėra geras dalykas, negaliu nei pridėti, nei atimti prie šito teiginio. Aišku, matyt, jie yra opozicijoje, jie gal nesitiki, kad jų balsas bus išgirstas, bet tai nėra pasiteisinimas. O G. Kirkilas, išvis sunkoka tą suprasti, nes jis yra ir Seimo pirmininko pavaduotojas. Man tai keista girdėti, bet nenorėčiau teisti, neišgirdęs Seimo nario pasiaiškinimo“, - svarstė S. Spurga.

R. Urbonaitė mano, kad Lietuvoje gaji praktika, kai Seimo nariai pirmenybę teikia ne Seimo posėdžiams. Tačiau, anot politologės, reikia atkreipti dėmesį, kokiems komitetams priklauso parlamentarai, nes tai lemia ir jų komandiruočių kiekį.

„Žmonės, kurie priklauso Europos reikalų ar Užsienio reikalų komitetams, natūraliai turi daug daugiau komandiruočių. Tarkim, R. Juknevičienė yra daug aktyvesnė užsienio erdvėje, nors matome ir Lietuvoje nemažai. Daug komandiruočių turi tas pats E. Zingeris. Jis yra daug metų Seime, bet lietuviškoje viešojoje erdvėje tai yra asmuo, kurio mes beveik nematome. Bet tai yra asmuo, kurį aš galiu matyti, analizuodama Rusijos opozicijos kažkokius įvykius, renginius ir panašiai. Kitaip tariant, yra Seimo nariai, kurių veiksmų barai yra susiję labiau su užsieniu, kas lemia jų komandiruotes ir automatiškai lemia ir didesnį praleistų posėdžių skaičių“, - pastebėjo R. Urbonaitė.

Tačiau politologė akcentuoja, kad Seimo Statutas numato, jog posėdžius lankyti privaloma, o Statuto galia – įstatymo galia.

Seimo nariai ginasi komandiruotėmis

Išgirdęs, kad pagal Seimo darbo statistiką, pateko į neaktyviausių parlamentarų dešimtuką, konservatorius Andrius Kubilius juokais nusivylė, bet pastebėjo, kad šią pavasario sesiją nemažai laiko turėjo praleisti užsienyje darbo reikalais.

REKLAMA

„Aš į posėdžius vaikštau tiek, kiek priklauso, tik tiek kad šią pavasario sesiją buvau įvairiose parlamentinės diplomatijos komandiruotėse, išvykose. Ir šį pavasarį aš pavadinčiau pavasariu, kai daugiausiai dėmesio skyrėme taip vadinamam Maršalo planui Ukrainai. Tai čia mano aktyvumas buvo labiausiai į tai koncentruotas. O Seimo posėdžiai, aš nežinau, ar vien jais galima matuoti Seimo nario aktyvumą“, - tv3.lt sakė A. Kubilius.

Seimo narys taip pat nemano, kad darbo kokybę galima matuoti ir parengtais teisės aktų projektais. A. Kubilius pažymi, kad negalima atskirti, kas sukūrė teisės aktų projektą, tai gali būti nebūtinai Seimo nariai, o, pavyzdžiui, advokatų kontoros ar kiti asmenys.

„Seime tokia tradicija, kad nėra atskiriama, kas yra autoriai projekto, o kas yra po juo pasirašantis. Tai čia tas parašo padėjimas gali ir nedemonstruoti jokio aktyvumo. Iš kitos pusės, yra Seimo narių, kurie tikrai patys nemažai teisės aktų rengia, bet pagal dabar galiojančią tvarką, jų negali atskirti pagal parašą, parašai nesiskiria. Tas nėra gerai, todėl nėra jokio kriterijaus įvertinimo“, - kalbėjo A. Kubilius.

Paklaustas, kodėl aplankė tik kiek daugiau nei pusę Seimo posėdžių, socialdemokratas G. Kirkilas teigė, kad jo posėdžių lankomumas visai neprastas, ir taip pat akcentavo užsienyje vykusias komandiruotes. Kalbėdamas apie įregistruotų teisės aktų projektų statistiką, Seimo narys teigė, kad atskirų Seimo narių iniciatyvos dažniausiai suklaidina.

„Mes esame valdančioji koalicija ir turime palaikyti Vyriausybės projektus, aišku, po diskusijų. Daugiausiai teikia įvairiausių projektų opozicinės partijos, tokių individualių ir panašiai. Kai kuriose šalyse apskritai nelabai toleruojami individualių parlamento narių teisės aktų iniciatyvos, pas mus irgi buvo apie tai svarstoma. Kai esi valdančiojoje koalicijoje, ką teikia Vyriausybė, tai yra ir tavo projektai. Beje, mano komiteto pagrindinis darbas yra mandatai Vyriausybėje net ne teisės aktai“, - tvirtino G. Kirkilas.

REKLAMA

Teisės aktų projektai – darbo imitavimas ar pagirtinas iniciatyvumas?

Daugiau nei 420 per pavasario sesiją priimtų teisės aktų – tokia statistika puikuojasi Seimas. Tačiau politologams šis skaičius neatrodo normalus, čia pat jie pastebi, kad teisės aktų projektų skaičius nebūtinai rodo darbo kokybę, tik kiekybę. S. Spurga atkreipia dėmesį, kad tokiais kiekiais priimami teisės aktai dažnai būna iki galo neapsvarstyti.

„Man tai, kaip politologui, kelia siaubą, kai pasako, kad per sesiją mes priimsime 400 teisės aktų ir taip toliau. Jeigu pažiūrėtume kaimyninėse valstybėse, Latvijoje ir Estijoje, ten priimama kur kas mažiau teisės aktų. Ir kokia nauda, koks rezultatyvumas, jei priėmus teisės aktą, praėjus pusmečiui, vėl pasipila pataisos, jis vėl taisomas, minkomas ir taip toliau. Tai diskredituoja ir pačią valdžią, tai rodo, kad tie teisės aktai priimami dažnai net ir skubotai, neapsvarsčius visų dalykų. Tai sukelia chaosą“, - teigė S. Spurga.

R. Urbonaitė pastebi, kad didelis įregistruotų teisės aktų projektų skaičius nebūtinai rodo parlamentarų darbo kokybę. Pirmiausia, anot politologės, priimdami tokius kiekius teisės aktų, Seimo nariai nespėja įsigilinti į jų turinį. O kita vertus, kur kas svarbiau, kiek teisės aktų tampa priimtais sprendimais.

„Jeigu jūs matysite, turbūt didesnis ir svarbesnis dalykas yra šitų teisės aktų tapimas jau priimtais sprendimais. Kitaip tariant, yra skirtingi rodikliai, koks yra procentas to vadinamojo praeinamumo. Praeinamumo procentas čia turbūt būtų ryškesnis faktorius, nes matytume, kiek teisės aktų tampa realybe“, - kalbėjo R. Urbonaitė.

R. Baškienė: posėdžių lankymas – Seimo narių pareiga

Pagal Seimo statistiką veikliausia Seimo nare tapusi Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja, valstietė Rima Baškienė, mano, kad tokį jos darbo rezultatą lėmė ilga darbo Seime patirtis.

„Tai labiau darbo patirtis, nes esu ne pirmoje kadencijoje Seimo narė. Galbūt tai įpareigoja daugiau dėmesio skirti įstatymo leidybai. Kita dalykas, mano pareigos, kurios man yra suteiktos, įpareigoja teikti Seimo nutarimus ir tų nutarimų skaičius natūraliai didesnis. Esu atsakinga už komitetų, komisijų veiklą, jų performavimą ir jų veiklos organizavimą“, - sakė R. Baškienė.

REKLAMA

Paklausta, kodėl dalis Seimo narių gana vangiai lankosi Seimo posėdžiuose, parlamentarė teigė, kad Seimo posėdžių lankymas turėtų būti kiekvieno Seimo nario pareiga.


Rašyti komentarą...
G
Gintaras
2017-09-06 08:08:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nelankomumas turi būti baudžiamas, jei nėra susijęs su tiesioginiu darbu. Pas mus palaida bala, kas ką nori, tą ir daro. Kiek darbo dienų gali praleisti eilinis darbo žmogus, gaudamas minimalų atlyginimą? Negi pusę darbo dienų atėjus į darbą darbdavys turi būti patenkintas ir visvien mokėti tą patį atlyginimą? Juk darbas seime yra toks pat darbas kaip ir kitų žmonių darbai. Ir įstatymai turi būti taikomi vienodai be išimčių. Pravaikštą padarei- tarnybinis. Trečias tarnybinis ir atsisveikini su darbu. Viskas tuomet bus paprasta, aišku ir teisinga.
Atsakyti
-1

P
Petras
2017-09-06 07:41:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Koks gali būti seimūno darbas ,kai Lietuva neturi savo strateginio darbų plano ir valdymo sistemos tęstinumo. Darbo imitacija ar kosmetinis laukinio kapitalizmo sistemos taisymas? Per 26 metus tą akivaizdžiai matė žmonės ir todėl trečdalis darbingų Lietuvių emigravo iš šios posovietinės šalelės. Prikrečia seimūnas eibių ir išeidamas niekaip neatsiskaito ,ni vienas nenubaustas.
Atsakyti
0

W
Wilno nasze!
2017-09-06 09:42:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ir visi parlamentarai yra rurofobai ir Lietuvos okupatorai.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų