Seimo narė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašydama pateikti komentarus ir pasiūlymus, kaip reikėtų taisyti susiklosčiusią situaciją dėl atlyginimų viešinimo - informacijos apie gaunamą darbo užmokestį kai kurios įstaigos ir institucijos iki šiol neteikia.
Anot parlamentarės, valstybės tarnautojai, biudžetininkai, valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai bei darbuotojai vis dar bijo viešumos ir ieško įvairių būdų viešumui išvengti. Tačiau ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymas, ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų bendrų reikalavimų valstybinio sektoriaus interneto svetainių tvarkymui aprašas tai įpareigoja daryti.
Nors įstatyme nebuvo numatytos išimtys, Vyriausybės nutarime numatyta, kad darbuotojo, kuris vienintelis valstybinėje įstaigoje eina atitinkamas pareigas, darbo užmokestis gali būti viešinamas tik gavus jo sutikimą.
A.Bilotaitė teigia, kad valstybiniame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimas neturėtų būti paslaptis: „Čia negali būti jokių išimčių. Priiminėjant įstatymą ir buvo kalbama apie tai, kad darbo užmokestis turi būti viešas, nepaisant užimamų pareigų. Toji Vyriausybės nutarime numatyta išimtis, pagal kurią pats asmuo gali nesutikti, kad jo atlyginimas būtų viešinamas, vėl sukuria galimybes atlyginimus slėpti. Įstatymu buvo siekiama įtvirtinti skaidrų informacijos pateikimą, o žemesniuoju teisės aktu buvo sudarytos prielaidos tos informacijos neteikti“.
Situacija, kai įstatymai numato viena, o jį įgyvendinantys teisės aktai sukuria papildomų kliūčių jų įgyvendinimui, Lietuvoje yra dažna. „Tai tik vienas iš akivaizdžių pavyzdžių, kaip dėl neišmanymo ar dėl kažkokių kitų priežasčių atsiranda teisės normos, kurių atsiradimo vėliau niekas negali paaiškinti“, - sako Seimo narė.
