„Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad operacijos ir visos skausmą sukeliančios veterinarinės procedūros gyvūnui atliekamos tik jį nuskausminus. Tai galioja ir gyvūnų kastracijai, prieš kurią, kaip nurodo teisės aktai, turi būti atlikta anestezija, o po kastravimo gyvūnai turi būti gydomi ilgo veikimo skausmą mažinančiais veterinariniais vaistais. Visgi yra palikta išimtis. Septynių dienų nesulaukusiems paršeliams Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus įsakymu padaryta išimtis atlikti kastraciją be jokių nuskausminamųjų“, – pranešime cituojamas L. Jonauskas.
„Toks selektyvus gyvūnų gerovės standartų taikymas ar netaikymas yra ydingas, o esama praktika nesuderinama su gyvūnų gerove. Gyvūnų gerovė turėtų būti užtikrinama visiems gyvūnais be jokių išimčių, todėl siūlau nebeleisti kastruoti paršelių be nuskausminamųjų“, – tikino socialdemokratas.
Pasak L. Jonausko, moksliniais tyrimais įrodyta, kad chirurginė kastracija yra skausminga intervencija net ir tada, kai ji daroma labai jauniems gyvūnams.
Pastarąją problemą viešumon jau kurį laiką kelia nevyriausybinė gyvūnų gerovės organizacija „Tušti narvai“, šiais metais suorganizavusi kelias protesto akcijas, raginusi VMVT pakeisti šiuo metu galiojančią tvarką.
Šios organizacijos duomenimis, paršelių kastraciją be nuskausminamųjų jau yra uždraudusi Suomija, Vokietija, Prancūzija, Švedija, Nyderlandai, Norvegija ir Belgija, o griežtesni apribojimai jau galioja ir Šveicarijoje bei Danijoje.
Paršeliai paprastai kastruojami siekiant sumažinti agresyvų elgesį, taip pat – norint išvengti nemalonaus kuilio mėsos kvapo.
Jei kastraciją draudžiantis įstatymas būtų priimtas Seimo rudens sesijos metu, jis įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
