Seimas po pateikimo pritarė siūlymui pašalinti Tėvynės sąjungos (konservatorių) frakcijos atstovą Jurgį Razmą iš komisijos, tiriančios buvusio saugumo pareigūno ir kariuomenės savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes.
Už tokį Liberalų ir centro sąjungos nario Rimanto Remeikos siūlymą po pateikimo, per pakartotinį balsavimą pasisakė 31, prieš - 23, susilaikė 3 Seimo nariai.
Jei Seimas priims minėtąjį siūlymą, J.Razmą turės pakeisti kitas konservatorių frakcijos narys.
Pasak R.Remeikos, J.Razma negali būti objektyvus, nes, "bendravo su galimai prie komisijos tiriamų sprogdinimų prisidėjusiu eksparlamentaru Algirdu Petrusevičiumi".
"Aš nedrįsčiau sakyti, kad J.Razma dangsto galimus žudikus, tačiau darau prielaidas, kad kažkas gali būti, metamas šešėlis ant mūsų politiko, todėl, kad komisija būtų švaresnė, būtina J.Razmą išbraukti", - Seimo posėdžių salėje kalbėjo liberalcentristas.
Be to, valdančiosios koalicijos frakcijos Seime ketvirtadienį pareiškė, jog J.Abromavičiaus žūties aplinkybių tyrimą vis labiau politizuoja konservatoriai, kurie "gana neatsakingai" komentuoja tebesitęsiančius teisminius procesus.
Valdančiųjų frakcijų išplatintame pareiškime pažymima, jog konservatorė parlamentarė Rasa Juknevičienė
viešai Lietuvos radijo laidoje pareiškė nuomonę, neva Algirdo Petrusevičiaus byla yra "sufabrikuota", todėl valdantieji politikės pasisakymą įvertino kaip spaudimą teisėsaugos organams, visuomenės klaidinimą nepagrįstais sąmoningais išankstiniais vertinimais
Valdantieji nepamiršo ir J.Razmos, kurio elgesį, "neleistinai paviešinant uždaro posėdžio medžiagą" jie įvardijo kaip neatsakingą požiūrį į komisijos vykdomą darbą.
Dėl minėtųjų parlamentarų elgesio Seimo valdančios koalicijos frakcijos (Socialdemokratų, Liberalų ir centro sąjungos, Valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos) paprašė Seimo etikos ir procedūrų komisiją ištirti, ar vieši konservatorių komentarai nepažeidžia parlamentarų etikos normų.
Trečiadienį J.Razma po uždaro Seimo komisijos posėdžio atpasakojo žurnalistams jame dalyvavusio generalinio prokuroro Algimanto Valantino žodžius, esą tarp Valstybės saugumo departamento (VSD) ir prokuratūros atsirado takoskyra.
Be to, konservatorius žurnalistams citavo dalį medžiagos iš Generalinės prokuratūros gauto rašto, kuriame užsimenama, jog prokurorai neturi informacijos apie neteisėtas veikas, trukdžiusias tirti J. Abromavičiaus žūtį.
Apie tokius trikdžius komisijai užsiminė buvęs generalinis prokuroras, Naujosios sąjungos (socialliberalų) lyderis Artūras Paulauskas, anot kurio, tuometinė dešiniųjų dominuojama valdžia siekė "numarinti" J.Abromavičiaus žūties tyrimą.
Dėl J.Razmos elgesio komisijos pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė pareiškė, jog kels klausimą, ar konservatorius toliau gali dirbti minėtoje komisijoje.
2006-ųjų rudenį sudaryta laikinoji komisija tyrimo išvadas turėtų paskelbti iki birželio 1-osios.
J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, susprogdinus jo automobilį.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogmenį pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį. Saugumo pareigūno žūtį parlamentarai be rezultatų tyrė ir 1997 metais.
