Antradienį Seimas apsispręs, ar mažinti valstybines pensijas ir rentas kaip papildomas pajamas. Šis bei kiti siūlymai vieneriems metams mažinti išmokas visoms socialinėms grupėms yra įtvirtinti laikinajame Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo projekte.
Minėtai išmokų grupei priklauso ir socialinio draudimo našlių pensijos, nes tai yra antrosios ar trečiosios pensijos.
Visos šios papildomos išmokos būtų mažinamos proporcingai: didesnės - didesniu procentu, mažesnės - mažesniu. Pavyzdžiui, išmokos iki 70 litų būtų mažinamos tik 5 proc., o gaunantiems daugiau nei 1800 litų - 20 proc. Socialinio draudimo našlių pensijos, kurių dydis yra 70 litų, mažėtų tik 3,5 lito, didesnės mažėtų šiek tiek daugiau.
Jei vienas žmogus gauna kelias papildomas išmokas, tokiu atveju jos būtų sudedamos ir tuomet taikomas mažinimo procentas.
Šis būdas pasirinktas todėl, kad valstybinės pensijos yra labai skirtingų dydžių. Nuo 40 litų, kurias gauna nukentėjusių asmenų našliai, iki signataro rentos - 3456 litų.
Valstybines pensijas ir rentas mūsų šalyje gauna apie 110 tūkst. asmenų.
Apsispręs dėl senatvės pensijų mažinimo
Seimas antradienį turėtų galutinai apsispręsti dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo projekto, kuriame, siekiant sumažinti "Sodros" biudžeto deficitą, siūloma laikinai ir solidariai vieneriems metams mažinti socialines išmokas visoms socialinėms grupėms.
Laikinojo įstatymo projekte pirmiausia atsižvelgiama į mažas pensijas gaunančius žmones - 650 litų ir mažesnių pensijų iš viso siūloma nemažinti. Turimais duomenimis, asmenų, gaunančių mažesnes kaip 650 litų pensijas, yra beveik 136 tūkst. Tai sudaro apie 23 proc. visų asmenų, gaunančių senatvės pensijas.
Didesnes pensijas siūloma mažinti proporcingai. Didžiausią planuojamų mažinti pensijų gavėjų ratą sudaro 700-850 litų išmokas gaunantys žmonės. Tai yra 41 proc. visų senatvės pensijų gavėjų, ir jų pensijos mažėtų tik 2-5 proc., arba 14-37 litais. Siūloma jokiu būdu neliesti priedo už darbo stažą.
Be to, pastaraisiais metais augant šalies ekonomikai, didėjo ir darbuotojų atlyginimai, ir pensijos. Vien per 2008 m. vidutinė pensija padidėjo 185 litais.
Mažinant išmokas dirbantiems pensininkams - tiek gaunantiems socialinio draudimo, tiek valstybines pensijas - taip pat siūloma taikyti solidarumo principą. Pensijos mažėtų diferencijuotai, priklausomai nuo gaunamo uždarbio.
Mažesnį atlyginimą gaunančiam žmogui pensija mažėtų nežymiai, o didesnį - daugiau. Uždirbantiems iki 200 litų pensija mažėtų tik 2,5 proc., nuo 600 iki 800 litų - 10-15 proc., 2100 litų - 50 proc., 4200 ir daugiau litų - 70 procentų.
Vyriausybė apsisprendė, kad, pasibaigus ekonominiam nuosmukiui, turės būti kompensuojamos socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos, kurias planuojama laikinai sumažinti.
Svarbiausias tikslas, kurio bus siekiama kompensuojant prarastą išmokų dalį, kad šios išmokos didėtų sparčiau, palyginti su kitomis biudžeto išlaidomis. Senatvės ir netekto darbingumo pensijos būtų pradėtos kompensuoti tuomet, kai Vyriausybė paskelbs, jog ekonominis sunkmetis jau įveiktas.
Spręs dėl motinystės išmokų mažinimo
Seimas taip pat antradienį apsispręs, ar nuo ateinančių metų liepos mažinti motinystės išmokas.
Laikinajame socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymo projekte, dėl kurio priėmimo parlamentarai balsuos antradienį, siūloma, kad motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos iki 2010 m. birželio 30 d., nuo liepos 1 d. mažėtų 10 proc. Tokiu būdu 90 proc. darbo užmokesčio būtų mokama, kol vaikui sueis vieneri, ir 75 proc. - iki sueis dveji metai.
Minėtas mažinimas nebūtų taikomas pašalpoms, mažesnėms nei minimalus atlyginimas, atskaičius mokesčius, o tai sudarytų apie 670 litų. Šis mažinimas būtų taikomas iki birželio 30 d. paskirtoms pašalpoms.
Bus keičiama ir maksimali ligos, dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės reabilitacijos pašalpų, o nuo liepos 1 d. - ir motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų riba. Siūloma patvirtinti ne 5, o 4 draudžiamųjų pajamų dydžius. Tuomet didžiausia galima minėta pašalpa siektų ne 7450, o 4680 litų (jei bus patvirtintos ir mažesnės draudžiamosios pajamos). Ši riba būtų taikoma jau 10 proc. sumažinus motinystės (tėvystės) išmokas bei naujai skiriamoms socialinio draudimo išmokoms.
Spręs, ar atimti "vaiko pinigus" iš paramą gaunančių šeimų
Antradienį Seime svarstomame Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo projekte siūloma pertvarkyti išmokų vaikams sistemą, kad ji nedubliuotų motinystės (tėvystės) pašalpų ir labiau atsižvelgtų į šeimos pajamas bei vaikų amžių.
Todėl siūloma, kad 97,5 lito dydžio išmoka būtų mokama vaikams iki 2 metų, jei jų tėvai negauna motinystės (tėvystės) pašalpos arba jei pašalpos dydis yra mažesnis nei 525 litai. Jeigu vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei minėtoji suma, kiekvienam vaikui nuo 2 iki 7 metų būtų mokama 52 litų dydžio išmoka.
Antradienį Parlamento nariai priims galutinį sprendimą dėl šių siūlymų.
Įvertinus tai, kad mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos, kurių mėnesio pajamos mažesnės nei 525 litai, gauna paramą - nemokamą maitinimą mokykloje, išmoką mokinio reikmenims įsigyti - siūloma laikinai, sunkmečio laikotarpiu, vyresniems kaip 7 metų vaikams išmokos neskirti.
Siūloma didesnį dėmesį atkreipti į gausias šeimas, auginančias tris ir daugiau vaikų bei turinčias globotinių. Joms šiuo laikotarpiu dar sudėtingiau, todėl reikalinga ir didesnė valstybės pagalba. Todėl, jei šeima augina ir (ar) globoja tris ir daugiau vaikų ir vidutinės šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 525 litai, vaikui nuo 7 metų iki 18 metų bus mokami "vaiko pinigai". Išmoka bus mokama iki kiekvienam vaikui sukaks 18 metų, jei pilnamečiai šios šeimos vaikai mokysis, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų.
