Parlamentarai ketvirtadienį nepritarė darbiečių siūlomam naujam Seimo rinkimų modeliui, kuriuo Seimo nariai būtų renkami dvimandatėse apygardose ir į parlamentą patektų vienas partijos iškeltas kandidatas bei vienas save išsikėlęs asmuo.
Seimūnų neįtikino opozicinės Darbo partijos frakcijos Seime seniūnės Virginijos Baltraitienės teiginiai, jog siūlomas modelis padėtų priartinti politikus prie rinkėjų, ir 30 balsų prieš 27 projektas buvo grąžintas tobulinti.
„Kuo bloga dabartinė sistema, kad ją reikėtų keisti?“, - pečiais gūžčiojo liberalcentristas Jonas Čekuolis.
„Aš sakyčiau, dabar jis (projektas - BNS) yra labai žalias“, - abejojo socialdemokratas Bronius Bradauskas, nors vėliau jau po balsavimo išsakė kiek palankesnę nuomonę.
Tuo metu kitas socialdemokratas Algirdas Sysas baiminosi, jog darbiečių siūlomas modelis užprogramuos margumyną parlamente - esą jame susirinks visokio plauko žmonių, kurie nepriklausys partijoms ir neturės elementarių gebėjimų dirbti komandoje.
„Jeigu institucija bus renkama tokiu būdu, kaip pasiūlė, tai ji ilgai ilgai nepradės darbo. Ta sistema pritaikoma ten, kur yra dvipartinė sistema - leiboristai, konservatoriai (šios partijos veikia Didžiojoje Britanijoje - BNS). O mūsų sistema yra daugiapartinė“, - kalbėjo A.Sysas.
Opoziciniai darbiečiai siūlo iš esmės pakeisti Seimo rinkimų sistemą - seimūnus jie siūlo rinkti dvimandatėse apygardose ir į parlamentą patektų vienas partijos iškeltas kandidatas bei vienas save išsikėlęs asmuo.
Šiuo metu Lietuvoje taikoma vadinamoji mišri rinkimų sistema. Tai reiškia, kad pagal proporcinę rinkimų sistemą vienoje visą Lietuvos teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų apygardoje į Seimą išrenkama 70 parlamentarų, likę renkami 71-oje vienmandatėje apygardoje - jose balsuojama ne už partijų pateiktą sąrašą, bet už konkrečius asmenis.
Darbiečiai siūlo visą Lietuvą padalinti į 70 dvimandačių apygardų, o balsuojantiems užsienyje būtų sudaroma atskira vienmandatė rinkimų apygarda. Sudaryti atskirą apygardą Lietuvos išeiviams buvo bandyta dar šį balandį, bet parlamentarai atmetė atitinkamą įstatymo pataisą, nes esą tai „iškristų“ iš bendros rinkimų sistemos.
Kiekvienas šalies pilietis, balsuodamas dvimandatėje apygardoje, turėtų du balsus - juos į balsadėžę mestų už skirtingus asmenis: vieną - už partijos iškeltą kandidatą, kitą - už savarankiškai rinkimuose dalyvaujantį žmogų. Bet kokiu atveju į Seimą patektų du daugiausia rinkėjų balsų surinkę asmenys.
Užsienyje balsuojantiems lietuviams suformuotoje vienmandatėje apygardoje atitinkamai į Seimą renkamas vienas žmogus, tačiau skirtumas nuo dvimandačių apygardų tas, kad užsienio apygardoje kandidatus gali kelti tik partijos, tuo metu visoje Lietuvoje formuojamose dvimandatėse apygardose kandidatais gali tapti tiek partijų iškelti žmonės, tiek save išsikėlę asmenys.
Tačiau bet koks asmuo, norėdamas būti kandidatu, privalėtų surinkti ne mažiau nei 1 tūkst. jį remiančių rinkėjų parašų.
