Už šį siūlymą balsavo 42 parlamentarai, prieš - 6, susilaikė 12 parlamentarų.
Nors pirminiame įstatymo projekte buvo norima LKP paskelbti nusikalstama organizacija, tačiau Kultūros komiteto patobulintame variante, atsižvelgus į Seimo Teisės departamento pastabas, buvo nuspręsta pasirinkti švelnesnę formuluotę.
Posėdžio metu projekto iniciatorius konservatorius Audronius Ažubalis akcentavo, kad šis įstatymo projektas nėra nukreiptas į buvusius Lietuvos komunistų partijos eilinius narius.
„Šiuo įstatymu yra sprendžiama Lietuvos komunistų partijos kaip juridinio asmens nusikalstamų veikų įvertinimo klausimas, kartu įvertinant ir jos vadovus, kolaboravusius su okupantais. Partijos eiliniai, tegu ir pasiekę aukštą profesinį pripažinimą, tačiau nebuvę jos aukščiausioje nomenklatūroje ir nepadarę nusikalstamų veikų, nėra kažkaip specialiai išskiriami“, – pabrėžė A. Ažubalis.
Poreikį priimti šį įstatymą akcentavo ir jo kolega konservatorius Valdas Rakutis.
„Reikia suprasti, kad mes esame pasmerkę represines struktūras, bet nesame pasmerkę tos organizacijos, kuri vadovavo toms represinėms struktūroms“, – posėdžio metu teigė Valdas Rakutis.
„Jos pavadinimas keitėsi, savarankiškumo lygis taip pat skyrėsi, bet kaip istorinį reiškinį mes privalome įvardinti jį tikraisiais pavadinimais, nes priešingu atveju mes būsime nenuoseklūs. Nes mes paskelbiame, kad KGB yra nusikalstama organizacija, o tuo metu komunistų partija nėra“, – akcentavo jis.
Visgi įstatymą kritiškai įvertino Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Julius Sabatauskas. Pasak politiko, šiuo įstatymu yra bandoma iškraipyti istoriją.
„Pats niekada nebuvęs komunistu, netgi buvęs tam tikru laiku aršiu antikomunistu, bet, kolegos, istorija yra istorija. Ir jeigu norime atlikti istorijos makiažą, tai nedarykime to grubiai“, – sakė J. Sabatauskas.
„Jeigu priimsime tokį įstatymą, kurį man net sunku įstatymu vadinti, (...) tai bus iškraipyta istorija“, – iniciatyvą kritikavo opozicijai priklausantis politikas.
Projekte numatoma, kad vadovaujančias pozicijas LKP užėmusiems jos nariams būtų apribotos galimybės dalyvauti Lietuvos politinėje ir diplomatinėje veikloje.
Taip pat tokiems asmenims norint dalyvauti rinkimuose, jų priklausymas ir dalyvavimas LKP veikloje turėtų būti nurodytas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) internetiniame puslapyje bei jo rinkiminiame plakate.
Dalis politikų ir istorikų šią iniciatyvą anksčiau pasisakė vertinantys kritiškai. Pasak jų, šis įstatymo projektas yra pavėluotas, nes dauguma LKP priklausiusių asmenų jau yra mirę.
Taip pat keliamas klausimas, kaip priėmus tokį įstatymo projektą reikėtų vertinti Lietuvos sąjūdžio narius bei Nepriklausomybės akto signatarus, kurie taip pat buvo ir LKP nariai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
