Lietuvos parlamentas ketvirtadienį griežtai pasmerkė Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir dalies jos teritorijos okupaciją.
Seimo nariai 82 politikams balsavus už, keturiems susilaikius priėmė rezoliuciją „Dėl Rusijos Federacijos keliamų grėsmių Ukrainos ir visos Europos saugumui“.
„Lietuvos Seimas griežtai smerkia Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą bei dalies Ukrainos teritorijos okupaciją ir Rusijos Federacijos Tarybos ir Valstybės Dūmos sprendimus dėl leidimo panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje“, - teigiama dokumente.
Seimas pabrėžė tvirtai remiantis Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir išreiškė politinį solidarumą su naująja Ukrainos valdžia.
Lietuvos parlamentarai taip pat pareiškė, kad „Rusijos Federacijos tikslingi veiksmai, pažeidžiantys dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorijos vientisumo užtikrinimo, kelią grėsmę ne tik Ukrainos, kaimyninių šalių, bet ir ES, ir NATO valstybių narių saugumui bei stabilumui Europoje“.
Rezoliucijoje pritarta Ukrainos valdžios pozicijai, kad Krymo parlamento sprendimas skelbti referendumą dėl jo teisinio statuso prieštarauja Ukrainos Konstitucijai, todėl jo rezultatai bus vertinami kaip neteisėti ir niekiniai.
Lietuvos Seimas paskelbė palaikantis konkrečias sankcijas Rusijos Federacijai ir esąs už kuo spartesnį ES ir Ukrainos asociacijos sutarties pasirašymą, jos nuoseklų įgyvendinimą bei tolesnius reikalingus veiksmus siekiant pozityvių postūmių liberalizuojant vizų režimą.
Dokumente Lietuvos politinės partijos raginamos pasirašyti naują susitarimą dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos. Be to, siūloma Vyriausybei siekti „nuolatinio NATO karinio buvimo Lietuvoje sustiprinimo, ypač priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos srityje, ir kviečia pateikti siūlymus dėl tolesnio šalies gynybinių pajėgumų stiprinimo ir išlaidų krašto apsaugai didinimo“.
„Tvirta parama yra tai, ko šiandien reikia Ukrainai“, - sakė vienas iš rezoliucijos autorių Seimo vicepirmininkas liberalas Petras Auštrevičius.
Jis tvirtino, kad Rusija meluoja, teigdama, jog tai ne jos kariai, o žali žmogeliukai, kurie pasklido po visą Krymą kaip žalios musės, yra ateiviai.
„Gal ir ateiviai, bet ateiviai iš Rusijos“, - sakė P.Auštrevičius.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė apgailestavo dėl lėtos Europos Sąjungos reakcijos Ukrainos atžvilgiu.
Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius svarstė, jog šiuo metu visi per daug ramiai stebi „galbūt didžiausios tragedijos pradžią“.
Parlamentarai atmetė „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio siūlymą į rezoliuciją įtraukti raginimą naujajai Ukrainos valdžiai kuo skubiau grįžti prie kompromisinio susitarimo dėl derybų, pasirašyto 2014 metų vasario 21 dieną dalyvaujant Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrams, įgyvendinimo. Tai reikštų senosios šalies Konstitucijos ir pabėgusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus grąžinimą.
Nepritarta ir siūlymui kuo skubiau pradėti tyrimą dėl Ukrainos sostinėje Kijeve vykusių susišaudymų ir į tyrimo komisiją įtraukti tarptautinius stebėtojus.
Kijeve nušalinus prezidentą Viktorą Janukovyčių, Rusijos pajėgos perėmė kontrolę Ukrainos Krymo regione, prie sienos su šia valstybe sutelktos didžiulės Rusijos karinės pajėgos. Kryme sekmadienį rengiamas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos, Vakarai jį laiko neteisėtu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
