Seimas ketvirtadienį atmetė siūlymą taikyti baudžiamąją atsakomybę už istorinių nacionalinių simbolių, tokių kaip Gediminaičių stulpai ir Jogailaičių dvigubas kryžius, išniekinimą.
Tokį sprendimą Seimas priėmė remdamasis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymu. Komitetas siūlė projektą atmesti, tokiai išvadai pritarė 57 parlamentarai, prieš buvo 21, 16 susilaikė.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pažymėjo, jog šiuo metu baudžiamoji atsakomybė taikoma už Konstitucijoje įrašytų valstybės simbolių išniekinimą, o siūlymas sąrašą plėsti, pasak jo, būtų neadekvatus.
Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas nustato, kad iki dvejų metų laisvės atėmimo bausme gali būti baudžiami tie, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą, arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno.
Septyni skirtingoms frakcijoms priklausantys parlamentarai siūlė į šią kodekso nuostatą įrašyti istorinę vėliavą, prezidento vėliavą, Lietuvos istorinius nacionalinius simbolius.
Projektą vertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pažymėjo, jog minėtas Baudžiamojo kodekso straipsnis numato atsakomybę už valstybės simbolių išniekinimą, kurie pagal Konstituciją yra oficialūs valstybės simboliai - valstybės vėliava, valstybės herbas, valstybės himnas.
"Nors projekto autorių teikiamame įstatymo projekte – istorinė vėliava, prezidento vėliava – nusipelno didelės pagarbos, tačiau šios vėliavos nėra oficialūs valstybės simboliai keičiamo straipsnio prasme, šios vėliavos, taip pat Lietuvos istoriniai nacionaliniai simboliai – dvigubas kryžius ir Gediminaičių stulpai – valstybingumo stiprinimui, patriotiniams jausmams suvaidinę didelį vaidmenį, tačiau nėra šio straipsnio nusikalstamos veikos dalyku", - aiškino Teisės departamentas.
Tuo tarpu pataisos iniciatoriai laikėsi pozicijos, kad "simboliai yra vienas esmingiausių valstybės egzistavimą ir tęstinumą pagrindžiančių veiksnių, o jų niekinimas, dergimas, gretinimas su nusikaltimus žmonijai žyminčiais ženklais silpnina valstybės pamatus, įžeidžia tautos istoriją bei pasitarnauja istorinės neteisybės legitimavimui".
Pataisą registravo konservatoriai Paulius Saudargas, Agnė Bilotaitė, Liutauras Kazlavickas, liberalas Petras Auštrevičius, socialdemokratė Irena Šiaulienė, "Drąsos kelio" frakcijos atstovas Algirdas Patackas, "darbietis" Gediminas Jakavonis. Projekto iniciatoriai pažymi, jog pirmieji šio projekto siūlytojai yra asociacija "Dešiniosios minties centras".
Sausio pabaigoje prie Graikijos ambasados prieš dešinįjį ekstremizmą surengtame pikete viename iš plakatų šalia perbrauktos svastikos buvo raudonu brūkšniu perbraukti Gediminaičių stulpai. Proteste dalyvavę kairiųjų organizacijų atstovai aiškino, esą Gediminaičių stulpai Lietuvoje yra tapę neonacių simboliu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.