Daugiau nei pusė įkalinimo įstaigose esančių nuteistųjų pasinaudojo teise balsuoti ir dalyvavo savivaldos rinkimuose.
Kalėjimų departamento pranešimu, iš maždaug 7,4 tūkstančio rinkimų teisę turėjusių nuteistųjų bei suimtųjų ja pasinaudojo beveik 4 tūkstančiai, t. y. daugiau nei 51 proc.
Jeigu lyginti laisvų piliečių ir suimtųjų ir nuteistųjų aktyvumą savivaldos rinkimuose, aktyvesni buvo įkalinimo įstaigose esantys gyventojai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iki 19 valandos sekmadienį savivaldos rinkimuose balsavo 36,5 proc. visų rinkimų teisę turinčių gyventojų. Pridėjus išankstinio balsavimo duomenis, rinkėjų aktyvumas viršijo 40 proc.
Laisvės atėmimo bausmę atlieka arba yra įkalinta tardymo izoliatoriuose yra apie 7,8 tūkstančio pilnamečių asmenų, iš kurių per 7,4 tūkstančio (95 proc.) turėjo teisę balsuoti.
Balsavimas paštu pataisos namuose, tardymo izoliatoriuose, taip pat Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, - iš viso penkiolikoje įstaigų, - vyko nuo praėjusio trečiadienio iki penktadienio.
Specialiai tam įstaigose buvo įrengtos kabinos, kuriose nuteistieji ir suimtieji pildė balsavimo biuletenius
Atvykusios artimiausio pašto darbuotojos surinkdavo užklijuotus vokus, vietoje juos antspauduodavo ir išsiveždavo.
Aktyviausiai savivaldybių tarybos rinktos Vilniaus 1-siuose pataisos namuose (beveik 94 proc.), pilnamečiai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose (92 proc.), Panevėžio pataisos namuose (daugiau nei 90 proc.) bei Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (per 85 proc.).
Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose bausmę atlieka vyrai, kurie buvo teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, o Panevėžio pataisos namuose - pilnametės ir nepilnametės moterys.
Labiausiai savo konstitucinės teisės kratėsi Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų (daugiau kaip 23 proc.), Alytaus pataisos namų (per 31 proc.), Kybartų pataisos namų (beveik 43 proc.) nuteistieji, Laisvės atėmimo vietų ligoninės (per 43 proc.) pacientai.
Palyginti su 2002-ųjų gruodį vykusiais prezidento ir vietos savivaldos rinkimais, bendras kalinimo įstaigų aktyvumas sumažėjo daugiau nei 10 proc. Tada prezidentą rinko 58 proc. rinkimų teisę turėjusių nuteistųjų ir suimtųjų.
2004 metais prezidentą bei Europos Sąjungos parlamentą rinko beveik 70 proc., o tais pačiais metais vykusiuose Seimo rinkimuose - 68 proc. pilnamečių kalinimo įstaigų klientų, turėjusių minėtą teisę.
Labiau nei laisvieji rinkėjai, už grotų esantys gyventojai yra įsitikinę, kad jų padėčiai daugiau įtakos turi ir ją pagerinti gali šalies vadovas bei parlamentas, o ne savivaldybių tarybos.
