„(Saulius Skvernelis – BNS) bus apklausiamas kaip liudytojas“, – BNS teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis.
Pasak jo, parlamento vadovas posėdyje turėtų dalyvauti nuotoliu.
Šioje byloje piktnaudžiavimu kaltinama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, buvusi viceministrė galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus ministerijai pavaldžiai Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL).
Anot prokurorų, L. Jaruševičienė laboratorijai nurodė atlikti neteisėtus veiksmus, tokiu būdu nepagrįstai suteikiant privilegijų bendrovei „Profarma“, dėl ko valstybė ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patyrė „didelės turtinės ir neturtinės žalos“.
L. Jaruševičienė jai pateiktus kaltinimus atmeta. Ji sako, kad byla sufabrikuota ir suklastota, o sprendimus dėl testų įsigijimo priiminėjo tuomet Ministrų kabinetui vadovavęs S. Skvernelis.
Tuomet sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs Aurelijus Veryga anksčiau teisme liudijo, kad L. Jaruševičienė savarankiškų sprendimų nepriėmė ir tik vykdė jo, kaip ministro, nurodymus.
2016–2020 metais SAM vadovavęs dabartinis „valstiečių“ lyderis teigė, kad atsakomybės ėmėsi ir tuometis premjeras S. Skvernelis, jo komanda, o viena ministerija nebūtų pajėgusi tvarkytis su situacija.
Jis pripažino telefonu bendravęs su įmonės „Profarma“ vadove Edita Mištiniene, tačiau teigė, kad sprendimų dėl testų pirkimo nepriėmė.
Tuo metu S. Skvernelio patarėju dirbęs ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas teisme teigė, kad greitųjų COVID-19 testų įsigijimo istorijoje dalyvavo tik užtikrindamas informacijos sklaidą, o kitas kitas buvęs premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis teismo salėje sakė, kad ši byla – politizuota.
A. Veryga 2016–2020 metais ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas, jo komandoje dirbusi viceministrė L. Jaruševičienė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai jai pareiškus įtarimus.
Pagal pirkimo-pardavimo sutartį NVSPL iš bendrovės „Profarma“ įsigijo 510 tūkst. greitųjų serologinių testų pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo normas. Iš valstybės biudžeto už šiuos testus bendrovei sumokėta per 6 mln. eurų.
Apeliacinis teismas užpernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų – „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
