Renginyje dalyvaus beveik 100 šaulių organizacijos narių iš skirtingų Lietuvos regionų, ministerijų atstovai, parlamentarai, visuomenininkai, pranešė organizatoriai.
„Vyriausybė supranta LŠS svarbą ir yra pasirengusi didinti finansavimą, atkuriant LŠS biudžetą, tačiau dar svarbiau, kad nenutrūktų Lietuvos šaulių sąjungai ir valstybei gyvybiškai reikšmingas ryšys su kariuomene, nes tai tik didina Lietuvos saugumą, – sakė renginį organizuojančios Seimo Laikinosios Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos grupės pirmininkas Audronius Ažubalis. – Be to, organizacija ir toliau turėtų išlikti savaveiksmiška ir grįsta pilietinio savanoriškumo principu. Todėl rudens sesijos metu laukia svarbus darbas, siekiant priimti naują LŠS įstatymą.“
Praėjusią savaitę Seimui pateikta nauja Šaulių sąjungos įstatymo redakcija.
Pagal ją, šauliai būtų skirstomi į pagrindines kategorijas: koviniai šauliai, ginkluoto pasipriešinimo šauliai, neginkluoto pasipriešinimo šauliai, jaunieji šauliai.
Projekte numatyta, kad šauliai padeda kariuomenei, policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, civilinės saugos sistemos pajėgoms, švietimo įstaigoms vykdyti jų funkcijas. Kariuomenė ir vidaus reikalų sistemos pajėgos savo ruožtu padeda šauliams rengti pratybas.
Numatyta, kad karo padėties metu šauliai padėtų savivaldybių administracijoms arba karo komendantui vykdyti funkcijas.
Kadangi šaulių funkcijas norima gerokai išplėsti, siūloma, jog LŠS vadą skirtų nebe krašto apsaugos ministras, o Vyriausybė ministro pirmininko teikimu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei LŠS suvažiavimo pritarimu.
Šiuo metu LŠS turi apie 13 tūkst. narių. Tikimasi, kad išplėtus jos funkcijas ir padidinus finansavimą organizacija išaugs iki 50 tūkst. narių.
