Po įtaigios Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus kalbos iš Seimo tribūnos ir Valstybės gynimo tarybos posėdžio, VSD užvirė darbas. Skubiai imta ieškoti įrodymų rezonansinėse A. Pociaus paminėtose bylose, rašo Alfa.lt.
Į VSD akiratį pakliuvęs 51 metų vilnietis verslininkas Gintaras Mikolaitis tinklapiui Alfa.lt tvirtino patyręs didelį pareigūnų spaudimą. Vyriškis neslepia baiminąsis dėl savo saugumo, nes nesutiko paliudyti to, ką iš jo esą siekta išpešti.
1991-1993 metais Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje (dabar Vadovybės apsaugos departamentas) dirbęs G. Mikolaits pasakojo Saugumo darbuotojų skambučio sulaukęs pirmadienį. Tą dieną Prezidentūroje vyko Valstybės gynimo taryba, kuriai A. Pocius esą pateikė visą turimą medžiagą apie, anot jo, išaiškintus rezonansinius nusikaltimus – buvusio savanorio ir VSD pareigūno Juro Abromavičiaus nužudymą, tilto per Bražuolės upelį susprogdinimą, beveik ištirtą „Lietuvos ryto“ redakcijos sprogdinimą.
„Pirmadienį jie manęs ieškojo, tačiau neprisiskambino, - Alfa.lt sakė vilnietis, nutaręs paviešinti VSD darbo stilių. - Antradienį maždaug apie pietus paskambino tas pats telefonas. Prisistatė iš VSD, iš Vilniaus. Sakė ir pavardę, bet taip greitai, kad nespėjau užfiksuoti. Pasakė, kad norėtų susitikti dėl mano darbo Apsaugos skyriuje, susijusiu su prekyba ginklais su Izraeliu. Pareikalavau, kad man būtų atsiųstas oficialus pakvietimas į susitikimą. Pareigūnas paaiškino, kad tai labai skubu ir kad nori tučtuojau susitikti su manimi.“
G. Mikolaitis gyvena Vilniuje, bet pastaruoju metu dirba Kaune. „Tada pasakė, kad su manimi susisieks jų pareigūnas (iš Kauno - Alfa.lt)“, - prisiminė jis.
Vyras prisipažino sunerimęs po šio skambučio. Tačiau dar labiau jį nustebino tolesni įvykiai. Anot G. Mikolaičio, vieną dieną iš VSD jam buvo skambinta maždaug 20 kartų. Jam įtarimų sukėlė toks Saugumo pareigūno įkyrumas ir skubėjimas. „Jis sakė, kad nori susitikti labai greitai, lyg tai būtų dėl įvykių, kurie vyksta dabar, o ne kurie buvo daugiau nei prieš penkiolika metų.“
„Skambinta nesustojant, lyg tai būtų degantis reikalas. Toks įspūdis, kad kažkas ruošiasi susprogdinti atominę elektrinę, o aš turiu pasakyti, kas tai ketina padaryti“, - situaciją apibūdino pašnekovas.
Kadangi porą dienų nesulaukė oficialiaus šaukimo į apklausą, verslininkas kreipėsi juristų konsultacijos, prisipažino buvo pasirengęs net sulaikymui.
„Matau, kas vyksta Lietuvoje, vos ne atvirai sakoma, kad konservatoriai šaudė, žudė ir sprogdino. Nors mes - ne konservatoriai, bet esame tapatinami su jais, - politinių simpatijų neslėpė pašnekovas. - Mano draugai juokauja, vis klausdami , kada man reikės džiūvėsių duoti. Todėl į jų skubėjimą žiūrėjau labai atsargiai.“
Tačiau tikras šokas G. Mikolaitį ištiko trečiadienį. Jis sužinojo, kad Saugumo darbuotojas jau skambino jo užsakovui ir prašė padėti jį surasti, nes šis neva slapstosi nuo pareigūnų.
„Nežinau kokiu būdu jie susirado mano užsakovą, kuris samdo mane, moka man pinigus už darbą, ir pradėjo jam aiškinti, kad prašome padėti surasti, nes jis slapstosi nuo Lietuvos saugumo ir panašiai, - verslininkas neteko amo nuo tokio pareigūnų elgesio. - Įsivaizduokite, mano verslo partneriai galvoja, kad dirba su aukšto rango nusikaltėliais. Niekas nenori dirbti su tokiais žmonėmis. Pagaliau jie irgi yra žmonės ir visai nenori, kad juos pradėtų kažkas pradėtų klausinėti, tampyti. Aš manau, kad tai jau yra spaudimas.“
Vyras teigė keliskart reikalavęs oficialaus šaukimo į apklausą, tačiau jį gavo į rankas ketvirtadienį, kai sutiko pasikalbėti su VSD Kauno valdybos vyr. inspektoriumi Dangiu Pravdinsku.
G. Mikolaičio teigimu, pareigūną labiausiai domino ginklai, skirti Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriui. „Kadangi buvau Situacijos kontrolės tarnybos viršininkas, kurio viena iš pareigų užtikrinti saugų saugomų asmenų judėjimą, prižiūrėti jų lankomas vietas. Mano tarnyba automobiliams ir kai kuriems žmonėms turėjo nuolatinius leidimus patekti į oro uostą. Mes bet kada su tais leidimais galėjome pakliūti į oro uostą. Todėl mums teko rūpintis visais kroviniais, kurie ėjo per Vilniaus oro uostą. Tarp visko - ir amunicija, ginkluote, - pasakojo vyras. - Mano pareigos buvo, kad tas krovinys saugiai atvažiuotų nuo taško A į taško B. Kas vežama, manęs visai nedomino. Buvo žmonės, kurie tvarkė prekių paėmimą ir t.t.“
Pasak G. Mikolaičio, jo prašyta įvardyti asmenis, kurie vieną ar kitą dieną budėjo, kas kur galėjo prieiti, ką nors padaryti.“ „Kultūringa forma mėginta išgauti, gal netyčia pasakysi, kad galėjo viena dėžė ir dingti ar panašiai, - sakė G. Mikolaitis. - Užsiimu verslu ir suprantu, kad visi tie dalykai yra aiškiai apibrėžti buhalteriniais dokumentais, tai gali patikrinti elementari revizija. 1993 metais, kai visas Apsaugos skyrius buvo perduotas Vidaus reikalų ministerijai, juk vyko ir finansinis, ir turto perdavimas. Jeigu trūko liemenės ar kėdės, tas turėjo iškilti tada, o ne dabar ieškoti. Tuomet būčiau visai nenustebęs, jeigu būtų klausinėję tokių dalykų.“
„Aš manau, kad tai buvo atviras spaudimas mėginant netyčia išgauti sakinį ar parodymą, kurį būtų galima laisvai nepateikiant šalia jokių buhalterinių juridinių ir kitų dokumentų, prisidengiant, kad tai slapta tarnyba ir jos negalima viešinti, pamėginti interpretuoti, kaip jie nori čia interpretuoti, kad vogė, šaudė, žudė“, - įsitikinęs buvęs apsaugininkas.
Jis teigė jį apklaususiam VSD pareigūnui tiesiai pasakęs, kad nepasitiki Saugumo departamentu. Pirmiausia vien dėl to, kad jam vadovauja buvęs KGB rezervininkas.
G. Mikolaitis įsitikinęs, kad jo apklausa ir ypatingas skubėjimas susiję su VSD vadovo A. Pociaus kalba Seime ir Valstybės gynimo tarybos posėdžiu.
„Aš, žmogus, kuris pats dirbęs specialiojoje tarnyboje, kažkiek išmanau jų darbo metodus. Elgesį su manimi, kai skubiai, bet kokia kaina, bet ne sukinėjant rankas, o žioplumo, kvailumo, atsitiktinumo kaina skubiai apklausus krūvą žmonių mėginta gauti nors kažkiek į įrodymą panašų liudijimą, kuriuo būtų galima pamosikuoti. Matome, kad galiausiai tie jų mosikavimai ir baigiasi tik mosikavimais“, - skeptiško požiūrio neslėpė pašnekovas.
VSD pareigūnas D. Pravdinskas Alfa.lt pripažino bendravęs su G. Mikolaičiu, tačiau jis nesutiko, kad pareigūnų veiksmus galima vertinti, kaip spaudimą. „Ką aš galiu pasakyti, jei žmogus išsigalvoja. Nieko tokio nebuvo“, - sakė jis, paklaustas, kodėl skambino G. Mikolaičio užsakovui ir tvirtino, kad jis slapstosi nuo Saugumo.
Pareigūnas tikino nežinąs, kokioje byloje G. Mikolaitis buvo apklaustas. D. Pravdinskas sakė tiesiog gavęs pavedimą apklausti žmogų ir jį atlikęs. „Normaliai atliktas žmogaus suradimas. Jei gauname pavedimą, jo nedadame į stalčių“, - teigė jis.
Kovo 15 dieną 32 Seimo nariams balsavus už A. Pociaus atleidimą, 4 – prieš ir 42 susilaikius, šis pareigūnas nebuvo atleistas iš pareigų.
Prieš šį balsavimą kalbėdamas iš Seimo tribūnos VSD vadovas pareiškė beveik išsiaiškinęs, kurie jo pavaldiniai prekiavo informacija apie „Mažeikių naftos“ pardavimą, kad jau žinomi buvusio savanorio J.Abromavičiaus žudikai ir Bražuolės tilto bei „Lietuvos ryto“ redakcijos sprogdinimai. Neįvardytas oligarchines Lietuvos grupuotes jis apkaltino kenkiant Lietuvos interesams ir net revizuojant užsienio politiką.
VSD vadovas taip pat pranešė, kad surinkta pakankamai įrodymų, jog Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matulevičius yra nuslėpęs ryšius su KGB. Anot A. Pociaus, dabartinis politikas anksčiau buvo KGB bendradarbio patikėtinis.
A. Pocius taip pat tikino, kad su juo esą norima susidoroti dėl to, kad nebūtų ištirti visi minėti nusikaltimai.
Po šios kalbos buvo sukviesta Valstybės gynimo taryba, o prezidentas Valdas Adamkus paprašė Generalinę prokuratūrą teisiškai įvertinti VSD surinktą medžiagą. Tačiau šį trečiadienį generalinis prokuroras Algimantas Valantinas Alfa.lt sakė, jog tos medžiagos VSD dar nepateikė. Įrodyti kiekvieną žodį iš A. Pociaus reikalauja ir Seimo nariai.
