Vos dešimtadalis balsavimo teisę turinčio Lietuvos jaunimo atiduoda savo balsą Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Situaciją galima keisti tik aktyviai jau šiandien skatinant būsimųjų rinkėjų – moksleivių – politinį ir pilietinį sąmoningumą. Buvęs europarlamentaras, kultūros ministras Šarūnas Birutis puikiu tokio skatinimo domėtis politika pavyzdžiu įvardija Kauno technologijos universiteto (KTU) inicijuotą projektą „Moksleiviai renka Europos Parlamentą“.
Gegužės 22–25 d. 400 mln. ES piliečių galės pareikšti savo pilietinę valią ir penkerių metų kadencijai išrinkti 751 europarlamentarą. Lietuvai Europos Parlamente teks 11 vietų. 2009 m. į EP rinkimus Lietuvoje atėjo rekordiškai mažai – tik 21 proc. – rinkėjų, ypač pasyvūs buvo jauniausi rinkėjai (12 proc.). Apklausų duomenimis, šiemet savo balsą atiduoti ketina apie 16 proc. 18–24 m. Lietuvos gyventojų.
Skatindamas jaunimą aktyviau dalyvauti politiniame gyvenime, suprasti kaip veikia politika, KTU Viešosios politikos ir administravimo institutas pradėjo vykdyti socio–edukacinį projektą „Moksleiviai renka Europos Parlamentą“. Internetu transliuota nacionalinė pamoka „Europos Parlamentas: veikla, atstovai, galimybės“, moksleiviai aktyviai dalyvauja geriausių klausimų europarlamentarams ir esė konkurse „Kas yra geras pilietis?“, balandžio 28 d. ir balandžio 30 d. bus surengtos nacionalinės diskusijos „Ką gali Europos Parlamentas arba kodėl aš turėčiau balsuoti?“ ir „Kaip man pasirinkti kandidatą?“ Pirmą kartą Lietuvoje rengiamo projekto baigiamasis akordas – gegužės 3–4 d. įvyksiantys mokomieji elektroniniai Europos Parlamento rinkimai, kuriuos galės dalyvauti visų šalies mokyklų 9–12 klasių mokiniai. Į projektą jau įsijungė virš 100 šalies mokyklų.
Didelę patirtį EP sukaupęs kultūros ministras Šarūnas Birutis įsitikinęs, kad tokie projektai „praplės moksleivių akiratį, jie ims labiau suvokti ES reikšmę šalies, kiekvieno piliečio vaidmenį ir galimybes šioje Sąjungoje“ bei būtinybę pareikšti savo politinę valią EP rinkimuose.
Europos Parlamento (EP) rinkimai sulaukia nedidelio Lietuvos rinkėjų dėmesio. Galbūt šie rinkimai iš tiesų nėra svarbūs, nes Lietuvos balsas EP nieko nelemia? – paklausėme Š. Biručio.
Europos Parlamentas priima sprendimus ir dokumentus, kurie yra svarbūs visai ES, todėl kiekvieno Lietuvos deleguoto parlamentaro darbas yra labai svarbus mūsų šaliai. Esame jau nebe naujokai, todėl turime žinoti, kokį vaidmenį atlieka senųjų ES narių atstovai – jie pozicijas derina su savo šalių parlamentais ir vyriausybėmis, palaiko nuolatinį ryšį su savo šalimi, pasirenka politines kryptis ir jomis vadovaujasi. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvoje kalbama apie tai, jog Europos Parlamentaro darbas yra nereikšmingas. Atvirkščiai, mums, kaip mažai šaliai, reikia aktyviai atstovauti įvairiuose komitetuose ir reikšti šalies poziciją atitinkamais klausimais. Todėl ypatingai svarbu, kad Lietuvos žmonės atkreiptų dėmesį į kandidatus, įvertintų jų galimybes dirbti savo šalies naudai.
Šiandien turime aktyviai šviesti visuomenę šia tema, kad kuo daugiau informacijos gautų kiekvienas pilietis – nuo vaiko iki to, kuris jau turi balsavimo teisę. Taip pat svarbu, kad kandidatai suvoktų savo pareigas, darbo svarbą bei atsakomybę ir atitinkamai tai komunikuotų Lietuvos ir ES viešojoje erdvėje. Pasyviausi per EP rinkimus yra jauniausi rinkėjai. Jūsų manymu, kaip galima būtų juos paskatinti būti aktyvesniais? Ar apskritai moksleiviai, studentai suvokia kas yra politika, kodėl ji svarbi, kaip veikia politinė sistema?
Šiandien mes daug diskutuojame su švietimo ir kultūros sistemos darbuotojais apie ugdymo programų atnaujinimus, kad moksleiviai ir studentai būtų skatinami analizuoti, vertinti šalies politinę situaciją ir politikos kultūrą, šalies istoriją, suprastų pilietines teises ir pareigas. Lankydamasis šalies bibliotekose, visuomet akcentuoju neformalaus švietimo būtinybę naujojo amžiaus bibliotekose, kurios turi tapti globalios informacijos ir diskusijų centrais. Taip pat labai svarbu, ko jaunoji karta išmoksta iš savo tėvų, todėl skatinčiau kompleksinius projektus, kuriuose galėtų dalyvauti įvairaus amžiaus žmonės.
Negalėčiau pasakyti, kad Lietuvos studentai ir moksleiviai mažiau žino apie ES ir Europos Parlamentą nei kitų šalių vaikai. Tiesiog senbuvėse ES šalyse jau yra susiformavusios ugdymo tradicijos, todėl džiaugiuosi Lietuvos mokyklų ir universitetų, EP ir Seimo narių, nevyriausybinių organizacijų iniciatyvomis ir labai skatinu, kad jų daugėtų, nes tik stiprios ir profesionalios edukacinės programos atneša naudą visuomenei ir valstybės gerovei.
Gegužės 3–4 d. pirmą kartą Lietuvoje moksleiviai dalyvaus mokomuosiuose elektroniniuose EP rinkimuose, bus surengtos nacionalinės diskusijos apie EP. Kaip vertinate šią KTU iniciatyvą? Ar tokie projektai, jūsų manymu, padeda geriau moksleiviams suprasti savo pilietines teises ir pareigas, rinkimų reikšmę? Labai džiaugiuosi šia KTU iniciatyva, kuri apjungia įspūdingą skaičių – daugiau nei 100 – šalies mokyklų. Manau, kad tokie projektai yra labai naudingi ir reikalingi.
Šis projektas praplės moksleivių akiratį, jie ims labiau suvokti ES reikšmę šalies, kiekvieno piliečio vaidmenį ir galimybes šioje Sąjungoje. Taip pat džiugu matyti didėjantį mokyklų skaičių, kurios nusprendžia dalyvauti tokiuose projektuose. Linkiu sėkmės ir turiningų diskusijų!
