• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kovo 18-20 d. Vilniuje vykęs kultūros kongresas „Vidurio Europos įtaka Europos kultūrinei tapatybei“ sutraukė nemenkas Lenkijos intelektualų pajėgas. Tarp svečių buvo ir didžiausio Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ vyriausiasis redaktorius Pawelas Lisickis. Jis mielai atsakė į „Balsas.lt“ klausimus:

REKLAMA
REKLAMA

1. Kiek šiandieninius Lietuvos ir Lenkijos santykius ir šalių užsienio politiką veikia kelių šimtmečiių senumo  bendras projektas, vadintas Abiejų Tautų Respublika? Ar tai tik sentimentalūs istorikų tauškalai ar visgi teritorijoje „tarp jūrų“ ir šiandien yra realių bendrų projektų?

REKLAMA

2. Iki pat 1918 metų, kada abi besivaduojančios iš sugriuvusio tautų kalėjimo šalys susipyko dėl Vilniaus ir net kariavo, tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių nebuvo ne tik nei vieno karo, bet ir nei vieno mūšio. Ar šiandien visos ano konflikto paliktos nuoskaudos ir problemos yra išspręstos? Ar Lenkijoje dar yra žmonių ir politinių jėgų, kurios jei ir nesako, tai bent galvoja, kad „Vilnius mūsų“?

REKLAMA
REKLAMA

3. Ar pavardžių rašymas yra tiek svarbi Lenkijai tema, kad galėtų trukdyti abiejų šalių strateginei partnerystei, kuri garsiai deklaruojama?

4. Ar kuris nors su Lietuva susijęs klausimas sukelia reikšmingų debatų Lenkijos politiniame gyvenime?

5. Lietuvoje sukėlė ginčų Lenkijos valstybės platinama „Lenko korta“, kurios gavėjams numatyti tam tikri įsipareigojimai Lenkijos atžvilgiu. Kalbama apie konstitucinę koliziją ir keliamas klausimas ar šie įsipareigojimai neprieštarautų priesaikai, kurią tapdami parlamentarais, prezidentais ar ministrais duotų minėtos kortos turėtojai. Kaip visa tai atrodo iš Lenkijos pusės? Kodėl „Lenko kortos“ niekas nedalija Čekijos lenkams? Jei lietuvių siekis laikytis savo Konstitucijos kartais vadinamas kliūtimi strateginei partnerystei, tai ar gali strateginis partneris versti kitą partnerį nesilaikyti savo pagrindinio įstatymo?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

6. Strateginė partnerystė su Lenkija niekaip neišauga į bendrai įgyvendinamus strateginius projektus. Bendra atominė elektrinė, elektros perdavimo jungtis, „Rail Baltic“ projektai nejuda iš vietos. Kur problema – Lenkijoje, Lietuvoje ar pačiuose projektuose?

REKLAMA

7. Ar Lenkija laiko Rusiją potencialia grėsme, ar jaučiasi pakankamai saugi būdama NATO ir ES nare? Dabartinė Lietuvos valdančioji partija jau anksčiau, dar būdama opozicijoje, prašneko apie būtinybę turėti „Rusijos sulaikymo strategiją“ ir net ją pristatė. ArLenkijoje kas nors panašaus svarstoma ir kokiu mastu bei pavidalais?

REKLAMA

8. Laikraštis „Rzeczpospolita“ pernai paskelbė interviu su George‘u Friedmanu „Stratfor“ vadovu. Friedmanas perša mintį, kad JAV rems ir ugdys Lenkiją kaip kažkada rėmė Vokietiją. JAV remiama Lenkija bus atsvara Vokietijai ir ypač Rusijai. Friedmano vizijoje apie ES beveik nekalbama. Jam Europa yra tarsi nematomas dalykas. Gal Friedmanas nejučia pasakė, kas ir taip visiems aišku – ES užsienio politikos srityje yra visiškas nulis? Mano klausimas būtų, kiek, jūsų požiūriu, adekvati yra JAV politika „nematyti“ Europos? Ar tai nėra veikimas prieš ES?

Susijęs rašinys:

Vilniuje aptariama Vidurio Europos praeitis ir ateitis. Lenkų politologo dr. Mareko Cichockio interviu „Balsas.lt“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų