Rusiškos ir baltarusiškos šiukšlės tonomis plaukia į Lietuvą: pasakė, ar galime tai sustabdyti

Prieš kelias savaites mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Artūras Skardžius Vyriausybės valandoje Seimo posėdžio metu teigė, kad kiekvienais metais į Lietuvą importuojama daugiau nei 200 tūkst. tonų atliekų teigiant, kad jos bus perdirbtos.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Tūkstančiams gyventojų – naujas mokestis: atėjo ir puodelių eilė

Nuo Naujųjų metų – griežtesnės bausmės gyventojams: siunčia žinią kiekvienam

Nuo Naujųjų – nauja tvarka vairuotojams: perspėja, kad galite netekti techninės apžiūros

„Deginti ir šalinti negalima importuojamų komunalinių atliekų, iš kurių 21 tūkst. yra drabužiai. Mane labai nustebino, kad importuojamos ir pavojingos atliekos – elektronikos, elektrotechnikos atliekos ir visos kitos, galbūt kineskopai“, – kalbėjo A. Skardžius.

Politiko teigimu, į Lietuvą importuojamos atliekos iš Rusijos ir Baltarusijos. A. Skardžius tikino, kad 2022–2023 m. iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą importuota 30 tūkst. tonų komunalinių atliekų.

„Paaiškinkite, kas čia darosi“, – į aplinkos ministrą kreipėsi A. Skardžius.

„Paaiškinu, kas čia darosi, į tokį griežtą prašymą“, – šyptelėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Jo teigimu, Lietuva veikia europinėje erdvėje, tad ne visos Lietuvos atliekos turi pajėgumus būti perdirbtos Lietuvoje.

„Ir atvirkščiai, ne visos Baltijos šalys, tarkime, turi pajėgumus apdirbti savo atliekas. Į komunalinių atliekų pavadinimą patenka ir kartonas, tai Lietuva turi didžiausią kartono perdirbimo gamyklą, tai yra Klaipėdos kartono fabrikas, valdomas „Grigeo“. 

Toliau galima imti pavyzdžius elektronikos, kur šalia Vilniaus yra atsidaręs „Elektronikos taškas“, daug perdirbimo, 7–8 tūkst. tonų pajėgumo. Tai yra įmonių nurašomi kompiuteriai, telefonai ir t.t., jiems pakeičiamos mikroschemos ar atmintis ir jie parduodami kaip naudota produkcija. Ir taip toliau, ir taip toliau“, – didelį importuojamų atliekų kiekį aiškino S. Gentvilas.

„Pasaulis turi eiti link perdirbimo, atliekų importas yra dalis“, – pridūrė jis.

Ministras patikino, kad į Lietuvą negali būti importuojamos atliekos deginimui.

„Jeigu bus tokių atvejų, tai mes griežtai juos užkardysime“, – sakė S. Gentvilas.

Visgi paaiškinimo dėl A. Skardžiaus pateiktos informacijos apie importuojamas atliekas iš Rusijos ir Baltarusijos ministras neturėjo.

„Ar Rusijos ir Baltarusijos atliekos yra importuojamos, reikia susižiūrėti ir pasitikslinsime“, – teigė S. Gentvilas.

Rusiškos ir baltarusiškos atliekos Lietuvoje perdirbamos

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad į Lietuvą iš kitų valstybių draudžiama įvežti komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti ir naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius, pavyzdžiui, pelenus ir šlakus, tačiau nenumatytas draudimas įvežti perdirbimui skirtas atliekas.

Pasak jos, Aplinkos apsaugos departamentas 2023 m. nenustatė nei vieno atvejo, kad įvežtos komunalinės atliekos būtų skirtos deginimui ar šalinimui.

Nors Aplinkos ministerijos teigimu į Lietuvą neįvežta nė viena šiukšlė deginimui, į mūsų šalį pastaraisiais metais įvežta ne viena tonų atliekų iš Rusijos ir Baltarusijos.

2022 m. iš Rusijos į Lietuvą buvo importuota 11 711,93 t (5,54 proc. nuo visų importuotų komunalinių atliekų) komunalinių atliekų (maistinio aliejaus atliekų), iš Baltarusijos į Lietuvą buvo importuota 2 106,9 t (0,99 proc. nuo visų importuotų komunalinių atliekų) komunalinių atliekų (maistinio aliejaus atliekų).

2023 m. iš Rusijos į Lietuvą buvo importuota 13 503,42 t (7,63 proc. nuo visų importuotų komunalinių atliekų) komunalinių atliekų (maistinio aliejaus atliekų), iš Baltarusijos į Lietuvą buvo importuota 1 895,20 t (1,07 proc. nuo visų importuotų komunalinių atliekų) komunalinių atliekų (maistinio aliejaus atliekų).

„Atsižvelgiant į anksčiau minėtą draudimą įvežti į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines atliekas, skirtas šalinti ir naudoti energijai gauti, komunalinės atliekos importuojamos tik perdirbimui“, – teigia viceministrė.

Aplinkos ministerija aiškina, kad ne visos į perdirbimo procesą patenkančios atliekos šimtu procentų gali būti laikomos perdirbtomis. Atliekų perdirbimo proceso metu beveik visada susidaro kitos atliekos, kurios nėra priskiriamos komunalinėms atliekoms ir kurios toliau yra perduodamos tolimesniam tvarkymui (pakartotiniam naudojimui, perdirbimui, panaudojimui energijai gauti arba pašalinimui). Todėl ir po importuojamų perdirbimui atliekų apdorojimo gali susidaryti atliekų kiekis, kuris panaudojamas energijai gauti ar pašalinamas.

Ministerija pažymi, kad tokia įprastinė atliekų tvarkymo veikla neprieštarauja įstatyme numatytam komunalinių atliekų importo draudimui.

„Apie 50 proc. į Lietuvą importuotų maistinio aliejaus atliekų yra perdirbama, o gauti produktai ir atliekos eksportuojamos biodyzelino gamybai. Kita dalis importuotų maistinio aliejaus atliekų eksportuojama be jokio apdorojimo“, – aiškino viceministrė.

Negali vienašališkai uždrausti

Nepaisant to, kad į Lietuvą įvežamos atliekos iš Rusijos ir Baltarusijos sudaro mažą dalį, kodėl šis procesas vis dar vyksta, kai Maskvos ir Minsko režimus valdžios institucijos ne kartą pripažino kaip keliančius grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Taip yra dėl tarptautinių įsipareigojimų. Aplinkos ministerijos teigimu, atliekos iš trečiųjų šalių ir kitų Europos Sąjungos valstybių į Lietuvą importuojamos mūsų šalies atliekų tvarkytojų pagal tarpusavio sutartis su kitų valstybių atliekų turėtojais ir vadovaujantis tarptautinės Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (minėtą konvenciją ratifikavusios Rusija ir Baltarusija) ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl atliekų vežimo nuostatomis. 

Kitaip tariant, Lietuvos atliekų tvarkytojai yra pasirašę sutartis su Rusijos bei Baltarusijos atliekų tvarkytojais ir vežasi atliekas iš tų šalių. Ir nors šioms šalims taikomas ne vienas tuntas sankcijų, ši veikla nėra draudžiama.

„Minėti tarptautiniai ir ES teisės aktai nedraudžia komunalinių atliekų vežimų tarp konvenciją ratifikavusių ir ES valstybių“, – aiškina ministerija.

„Lietuva, būdama ES valstybe nare, neturi teisės vienašališkai nustatyti draudimo atliekų įvežimui iš kitų valstybių, nes tarptautinės sankcijos nustatomos tiesiogiai taikomais ES reglamentais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kurie įgyvendina kitus ES teisės aktus, Jungtinių Tautų rezoliucijas bei Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos sprendimus“, – teigė R. Radavičienė.

Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kad ketinama uždrausti maitinimo įstaigoms nemokamai dalinti vienkartinius puodelius ir kitus vienkartinius indus. Panašus draudimas įsigaliojo nuo šios vasaros, kai uždrausta nemokamus plonus plastikinius maišelius parduotuvėse.