Seimas pavasarį po pateikimo pritarė laisviečio inicijuotoms Kasparo Adomaičio pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms.
Jei parlamentas galutinai pritartų K. Adomaičio siūlymams, nuo 2024-ųjų sausio būtų draudžiama nemokamai dalinti plastiko stiklines vandeniui, sultims ar alui arba kitiems gėrimams įsipilti bei popierinius puodelius kavai, arbatai. Kaip alternatyva vienkartinėms gėrimų pakuotėms turėtų būti pasiūlomos nemokamos daugkartinės.
Tuo metu maisto vienkartinės pakuotės apmokestinamos būtų nuo 2025 metų. Tačiau pakuotės, į kurias individualiam vartojimui skirtas maistas būtų supakuotas gamybos linijose, apmokestinamos nebūtų.
Trečiadienį Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje K. Adomaitis teigė, kad projekto esmė yra įgyvendinti ir Europos Sąjungos direktyvos nuostatas ir mažinti vienkartinių produktų vartojimą Lietuvoje.
„Nesame jokių gairių užbrėžę, ribojimų, kaip ir kiek naudoti vienkartinius gaminius viešojo maitinimo įstaigose. Tai paprastai būna išsinešimui gaminiai ir reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai dažnai tampa ir šiukšle kažkur tai gamtoje“, – dėstė K. Adomaitis.
Visgi Seimo Teisės departamentas savo išvadoje pažymėjo, kad Europos Sąjungos direktyva kalba apie vienkartines plastikines pakuotes, o ne visų vienkartinių pakuočių draudimą
Jo tvirtinimu, kai kurie verslininkai yra atsakingesni, kai kurie mažiau atsakingi, tad ir gimė idėja suvienodinti sąlygas visiems, kad būtų sumažintas vienkartinių pakuočių naudojimas.
K. Adomaitis sako, kad siūloma uždrausti nemokamai dalinti vienkartinę tarą, įvedant papildomą mokestį, taip atgrasant pirkėjus naudoti vienkartinius indus.
Aplinkos ministerija pritaria iš Seimo kilusiai iniciatyvai, bet turi ir savo pasiūlymų. Ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. patarėja Greta Česnaitytė teigė, kad jie siūlo drausti nemokamai dalinti ne visas pakuotes, bet tik vienkartines plastikines – maisto tarą ir gėrimų indėlius.
Pagal Aplinkos ministerijos matymą, kavinės galėtų toliau dalyti tarą, kurioje nėra plastiko, pavyzdžiui, popierinius puodelius ar kartonines picų dėžutes.
Galutinėje Vyriausybės išvadoje liko tokios nuostatos. Viešojo maitinimo vietoje būtų draudžiama dalinti neatlygintinai vienkartinius plastikinius gaminius.
Vartojant vietoje, klientui būtų galima pasiūlyti vienkartines pakuotes, kuriose nėra plastiko arba daugkartines pakuotes. Vartojant išsinešimui taip pat būtų galima užpildyti vartotojo atsineštą pakuotę.
Kitaip tariant, atėjus į kavinę, jums kava būtų įpilama į vienkartinį puodelį, kuriame nėra plastiko arba jūsų atsineštą puodelį. Ministerija siūlo pokyčius įvesti ne anksčiau, nei kitų metų lapkričio 1 d.
Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė svarstė, ar tikrai reikėtų šį projektą vadinti draudimu naudoti vienkartinę pakuotę.
„Man atrodo, kad čia tikresnis pasakymas yra tinkamas vartotojų informavimas. Tarkime, patiekalo kaina [nurodyta] ir kiek tu papildomai sumoki už pakuotę. Nėra, kad draudi, jis gali apsispręsti, kad aš noriu tos pakuotės ar nenoriu“, – dėstė A. Gedvilienė.
„Ko mes norime pasiekti? Save priskiriu prie tos kategorijos žmonių, kuris eidamas į sporto varžybas ar miesto šventę, tikrai nesinešiu taros dėl 30 centų ir nesitampysiu visą dieną tos taros. <...> Kitas dalykas, jei mes neturime argumentų kuo tai paaiškinti, supraskime labai paprastai, čia bus kaip su maišeliais prekybos centruose. Taip, mes juos sumažinome, sukėlėme krūvą nepatogumų ir visą kitą, pakėlėme didžiulius pelnus prekybos centrams, apmokestinom žmones. Nežinau, ar tai labai gerai“, – dėstė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas.
A. Gedvilas taip pat svarstė, kaip bus higienos reikalavimais, kai į kavinę bus atsinešama sava tara.
„Restoranai, kavinės neleidžia savo gimtadienio torto atsinešti, vien dėl to, kad įvykus apsinuodijimui ar panašiai, būtų labai aiškiai atsakomybės paskirstytos. Kiek visi tie reikalai svarstomi sveikatos, higienos aspektu?“ – klausė Aidas Gedvilas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovė Skirmantė Ambrazienė pasakojo, kad tarnyba sulaukia daug skundų dėl netinkamų pakuočių, kurios liečiasi su maistu.
„Antras dalykas, vartotojai yra be galo apsiskaitę ir išprusę. Iš vienos pusės, jie, nešdamiesi savo pakuotę, tarsi aplinkosauginiu požiūriu užtikrina pakuočių naudojimo mažinimą, iš kitos pusės, yra pakankamai atvejų, kai vartotojas nėra tiek išprusęs ir nešasi ne tam skirtą pakuotę – ne maistui skirtą pakuotę maistui pakuoti“, – pasakojo S. Ambrazienė.
Jos teigimu, europiniai teisės aktai numato, kad žmogui atsinešus netinkamą pakuotę, maitinimo įstaigai perkelta atsakomybė sutikti arba nesutikti dėti maistą.
„Būtų labai naivu tikėtis, kad kaip prieš 30 metų, eisime su stikliniais buteliukais pienui pilti arba mišrainei dėti. Jei vartotojas atsineša dėžutę nuo kremo salotoms, tai kas prisiims atsakomybę, jei maisto tvarkymo subjektas į ją sudės?“ – klausė tarnybos atstovė.
Aplinkos ministerijos atstovė G. Česnaitytė paminėjo, kad maitinimo įstaiga galės atsisakyti įpilti gėrimą ar įdėti maistą į nešvarią pakuotę.
„Nežinau, kame čia problema. Vyriausybės išvadoje ir minima, kad jei suteikiama teisė vartotojui naudoti savo atsineštą pakuotę, tai turi būti užtikrinami higienos reikalavimai. Kiekvienas subjektas, vykdantis viešojo maitinimo veiklą, turi atlikti tuos veiksmus, kad higiena būtų užtikrinta. Jei jis mato, kad pakuotė nešvari, jis tikrai turi teisę atsisakyti“, – dėstė G. Česnaitytė.
K. Adomaitis įsivaizduoja, kad kavinės nurodys informaciniu ženklu, kokių pakuočių laukia iš klientų.
„Priimame jūsų pakuotę, jei ji yra švari ir atitinka saugos reikalavimus. Galbūt pavardinta, kokių negali priimti. Ir liks pardavėjo atsakomybė, kad jis neįdeda į kremo dėžutę“, – svarstė parlamentaras.
„Užstato sistemos administratoriaus“ vadovas Gintaras Varnas pasidalino Estijos patirtimi. Pasak jo, kol vienkartiniai puodeliai ir panaši tara Estijoje nebuvo uždrausta renginių metu, tol estų užstato administratorius praktiškai neturėjo darbo.
„Tik įvedus draudimą, pradėjo veikti. Lietuvoje jau buvome susiplanavę, pasiskaičiavę verslo planą, radę tiekėjus puodeliams, plovimo įrangai. <...> Situacija, kai renginiai turi galimybę naudotis vienkartinėmis pakuotėmis, iš esmės, užkerta kelią tokiai veiklai.
Ir Lietuvoje tam tikruose renginiuose epizodiškai naudojami [daugkartiniai puodeliai]. <...> Tą praktiškai padaryti nesunku ir galima. Bet tam turi būti vienintelis sprendimas – draudimas renginiuose naudoti vienkartines pakuotes. Dabartinis pasiūlymas drausti neatlygintinai dalinti vienkartines pakuotes, mano supratimu, nieko absoliučiai nepakeis“, – dėstė G. Varnas.
G. Česnaitytė teigė, kad Aplinkos ministerija siūlė drausti vienkartines pakuotes masiniuose renginiuose, tačiau Teisingumo ministerija pateikė pastabą, kad tai kaip nauja teisėkūros iniciatyva, tad reikalingas išsamus poveikio vertinimas.
„Dėl to, šiame etape nebuvo pasiūlyta. Bet, kaip minėjau, planuojama peržiūrėti esamą reglamentavimą ir dėl tų renginių, ir dėl draudimo juose naudoti vienkartines pakuotes“, – sakė ministerijos atstovė.
Viešojo maitinimo įstaigoms, kuriose bus pažeista tvarka, grėstų 1-5 tūkst. baudos, jų vadovams – 100-200 eurų, o pardavėjai būtų įspėjami arba skiriamos 30-60 eurų baudos.
Sekantis etapas - uždraus tualetinį popieriu.
