Kultūros viceministras Aleksandras Brokas šiandien susilaukia itin daug dėmesio, aiškėja jo praeities detalės, sąsajos su ritmologija.
Po spaudos konferencijos premjerė buvo paklausta, ar apie ritmologiją ir viceministro praeitį žinojo bei kodėl patvirtino A. Broko kandidatūrą.
„Aš išvis nežinojau apie tokį mokslą, tokios informacijos neturėjau. Daugiau tęsti tokios situacijos, kai visiškai be vadovybės yra ministerija, mes negalime. Tai vienas iš tokių greitųjų sprendimų yra politinės komandos buvimas ministerijoje. Aš manau, kad politinė komanda pradėjo dirbti ir jau matome pirmuosius rezultatus – pradeda judėti klausimai dėl biudžeto, ir aš dėl to džiaugiuosi.
Turėjau daugybę pasiūlymų, bet kriterijai buvo labai paprasti – vienas iš socialdemokratų, vienas iš lenkų partijos, nes tokį turėjome pasižadėjimą, o vienas – tikrai norėjau nepriklausomo žmogaus, kuris atstovautų kultūros bendruomenei. Mane jis įtikino, kad turi ryšį su kultūros bendruomene tai ir buvo vienas iš pagrindinių kriterijų, kodėl jis buvo paskirtas“, – nurodo ji.
Ruginienė paneigė, kad kandidatūrą jai pasiūlė „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
„Buvo pagrindinis kriterijus, testuojant visus viceministrus, kad nebūtų „Nemuno aušros“ partiškumo“, – nurodo ji.
Prakalbo apie Broko praeitį
A. Brokas sulaukė žiniasklaidos dėmesio dėl darbo Europos darnaus žmogaus institute, kur buvo pristatomas ritmologu. Ritmologija tiria ritmiškų procesų poveikį gyviems organizmams, tai vertinama kaip pseudomokslas ir siejama su sekta Rusijoje.
Pats A. Brokas trečiadienį feisbuke rašė, kad jo dėmesį patraukė ne pati ritmologija, o jos kūrėja Evdokija Lučežarnova, kurią viceministras vadino „neeiline moterimi“.
Pasak A. Broko, E. Lučežarnova Kremliaus buvo kompromituojama, o jį moters istorija sudomino kaip „žmogaus teisių ir informacinės psichologijos reiškinys – kaip valstybės galios mechanizmai pasitelkia žiniasklaidą, kad diskredituotų kritiškai mąstančius žmones“.
„Mano domėjimasis šia tema buvo ir išlieka kultūrinis bei analitinis – nukreiptas į žmogaus laisvės, orumo, tiesos ir kūrėjo atsakomybės temas, o ne į kokius nors „ritmologijos metodus“, – rašė jis.
Pakomentavo ir Kauno kandidatūrą
Premjerė Inga Ruginienė neigia kalbas apie politinius mainus su Prezidentūra, jog paskyrus Robertą Kauną krašto apsaugos ministru, už tai valdantieji patvirtins Gitano Nausėdos teikiamą kandidatą į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus.
„Visiška nesąmonė. Tokių kalbų ir mainų tikrai nebuvo“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.
„Čia nauja realybė, su kuria reikia susitaikyti ir aš jau baigiu susitaikyti, nes tos paskalos ir gandai, kurie sklando nuolatos viešojoje erdvėje, kartais man ir šypseną sukelia, kartais didelę nuostabą“, – tikino ji.
Politinius mainus, jog Seime patvirtinus prezidento teikiamą kandidatą į KT teisėjus, G. Nausėda savo ruožtu palaimins socialdemokrato R. Kauno skyrimą, yra atmetę ir Daukanto rūmai.
Kaip rašė BNS, antradienį prezidentas vėl pateikė kartą Seimo atmestą Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano Haroldo Šinkūno kandidatūrą į KT teisėjus.
Už ją per slaptą balsavimą spalio 21 dieną buvo 53 parlamentarai, prieš balsavo 44, susilaikė 22 Seimo nariai. Tai reiškia, kad prieš G. Nausėdos teiktą kandidatą buvo bent dalis valdančiosios koalicijos atstovų.
Prezidentas tuomet teigė, kad tai kerštas už jo vetuotas „čekiukų“ bylas liečiančias Baudžiamojo kodekso pastatas, socialdemokratai tai neigė.
Tuo metu R. Kaunas Prezidentūroje lankėsi pirmadienį. Po susitikimo G. Nausėda sakė, kad jį nustebino socdemo pasirengimas, o kandidatą patvirtins, jei „viskas bus tvarkoje“. Sprendimą dėl naujo ministro šalies vadovas žadėjo šią savaitę.
Naujo krašto apsaugos ministro prireikė iš pareigų atleidus premjerės pasitikėjimą praradusią Dovilę Šakalienę.
Vilkauskas apie formuojamą Kultūros ministerijos politinę komandą: raitelis be galvos
Vyriausybės sprendimas formuoti Kultūros ministerijos politinę komandą, dar neturint ministro, yra nelogiškas ir tik dar labiau didina įtampą bendruomenėje, sako Seimo Kultūros komiteto vadovai Kęstutis Vilkauskas ir Vytautas Juozapaitis.
„Vienareikšmiškai ne nuo to galo (pradėta formuoti politinė komanda – ELTA). Turi būti paskirtas ministras“, – Eltai sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas K. Vilkauskas.
„Nes čia yra įvairūs tolimesni darbiniai klausimai prieš biudžetą, ministerijos priemonių planas… Čia gi ministro kompetencijos. Jis čia yra pagrindinis formuotojas (…). Aišku, kolegialiai atsakinga Vyriausybė, bet be ministro čia kaip raitelis be galvos“, – pridūrė socialdemokratas.
Jo teigimu, jei pirmiausiai būtų pasirūpinta ministro, o ne politinės komandos paskyrimu, būtų galima efektyviau spręsti ir kitas problemas, pavyzdžiui – protestuojančios kultūros bendruomenės klausimą.
„Jeigu matome, kad kultūros bendruomenėje yra tų visokių įtampų, tai ministras, kuris ateitų, galėtų ir komunikuoti, ir spręsti tuos klausimus“, – kalbėjo politikas.
Savo ruožtu komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius V. Juozapaitis tikina, jog nuolatinis neapibrėžtumas ir valdančiųjų nesugebėjimas rasti tinkamo kandidato į ministrus tik didina įtampą kultūros bendruomenėje.
„Kultūros ministerijai vadovaujant laikinai ministrei, laikinai paskiriami net trys viceministrai. Atrodo, kad „laikinai“ mūsų valstybėje tampa vis labiau nuolatine būsena. Valdantieji, negebėdami rasti tinkamo kultūros ministro, visą sektorių palieka nežinioje“, – antradienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė konservatorius.
„Toks nuolatinis neapibrėžtumas sukelia įtampą visuomenei – žmonėms reikia stabilumo, o ne nesibaigiančio laukimo. Kyla klausimas – ar valdantieji patys nepasitiki savimi, ar sąmoningai palaiko šią įtampą, paversdami „laikinumą“ manipuliaciniu instrumentu?“ – pridūrė V. Juozapaitis.
Parlamentarų teigimu, sprendimas pradėti formuoti politinę komandą, dar neturint kandidato į ministerijos vadovus, yra nelogiškas. Taip, anot jų, tik didėja rizika, kad netrukus paskyrus nuolatinį ministrą jo komandą reikės formuoti iš naujo.
Komiteto pirmininkas ragina kultūros bendruomenę peržiūrėti savo reikalavimus
Kaip skelbta anksčiau, kultūros bendruomenės atstovai, dar pirmadienį raginę Vyriausybę neburti Kultūros ministerijos politinės komandos, kol nėra paskirtas ministras, dėl pastarojo valdančiųjų žingsnio atsisakė atvykti ir į šią savaitę planuotą susitikimą su Vyriausybės atstovais.
Vis dėlto, K. Vilkausko nuomone, jau antrą mėnesį protestuojantys kultūrininkai turėtų peržiūrėti savo reikalavimus ir atkreipti dėmesį į tai, kaip dalis jų jau yra įgyvendinami.
„Kultūros bendruomenei irgi reikėtų pažiūrėti, kokie buvo reikalavimai ir kaip jie įgyvendinami arba neįgyvendinami“, – Eltai sakė K. Vilkauskas.
„Nemuno aušros“ atstovų tarp viceministrų nėra. Kultūros ministerijai, nors ir laikinai, bet vadovauja R. Popovienė. Tai vis dėlto aš manau, kad (…) į realią situaciją reikėtų atsižvelgti, nes tie reikalavimai praktiškai jau turėtų būti pakitę arba jų turėtų būti nelikę, nes dabar pagal tuos reikalavimus viskas atitinka“, – aiškino socialdemokratas.
Savo ruožtu konservatorius V. Juozapaitis pažymi, jog esant ir taip nestabiliai situacijai, valdantieji Kultūros ministerijos politinės komandos narių kandidatūras turėtų derinti su nerimstančia kultūros bendruomene.
„Kaip aš įsivaizduoju, tie viceministrai nebuvo derinti su kultūros bendruomenės atstovais (...). Tai reiškia, jog nebuvo išlaikytas joks susitarimo įsipareigojimas. Tai, matyt, kultūros bendruomenė ir toliau laikosi savo principų, kas yra sveikintina“, – sakė parlamentaras.
Kaip skelbta, nuo antradienio darbą pradėjo trys kultūros viceministrai – Aleksandras Brokas, Anna Kuznecovienė ir Renata Kurmin.
ELTA primena, kad socialdemokratams po koalicinės sutarties pasirašymo priklausiusi Kultūros ministerija, vykdant mainus, buvo perleista „Nemuno aušrai“. Tiesa, į ministerijos vadovo postą paskirtas viešos kritikos sulaukęs „aušriečių“ atstovas Ignotas Adomavičius ministru išbuvo tik kiek ilgiau nei savaitę.
Ministerijų mainai bei paskirtas „aušrietis“ sukėlė pasipiktinimą kultūros bendruomenėje – organizuotas protestas prie Prezidentūros, įspėjamasis streikas, platinta peticija.
Kultūrininkai, reikalaujantys, kad „Nemuno aušra“ būtų atitraukta nuo Kultūros ministerijos, prieš kelias savaites inicijavo protesto mėnesį „Mes esame kultūra“.
Tiesa, spalio pradžioje posėdžiavusi socialdemokratų taryba nutarė iš „aušriečių“ perimti savo atsakomybėn Kultūros ministeriją. Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė patikino, kad kandidato į šią ministeriją ieškos pati, tačiau kol kas pretendentas vadovauti Kultūros ministerijai nėra pateiktas.
Laikinai Kultūros ministerijai vadovauja švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
