„Pilnai suprantame, kad pretenduoti į tokį aukštą titulą tokio mažo miestuko pajėgumų per mažai, todėl mes jungiamės – visas šiaurės regionas“, – BNS sakė Rokiškio meras Antanas Vagonis.
Jis pabrėžė, kad įveikti vieną iš pagrindinių konkurentų į Europos kultūros sostinės vardą – Kauną – Rokiškiui kartą jau pavyko: Rokiškis 2019 metais taps Lietuvos kultūros sostine.
Nors Rokiškio atstovai nelinkę plačiai kalbėti apie idėją, su kuria sieks pelnyti Europos kultūros sostinės vardą, A.Vagonis užsiminė, kad ji bus susijusi su regiono dvarų kultūra.
„Ji yra nepelnytai užmiršta – mes save pristatome kaip kaimiečius, bet iš tikrųjų buvo labai žymūs dvarininkai ir jie dažniausiai buvo užsieniečiai – vienintelė Biržų pilis yra Radvilų. Manome, kad Europai tai būtų įdomu“, – sakė Rokiškio meras.
Pasak savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjo Petro Blaževičiaus, po Rokiškio vėliava Europos kultūros sostinės vardo sieks Molėtai, Utena, Biržai, Pasvalys, Zarasai, Panevėžio rajonas.
„Biudžetas galutinai suformuotas bus tik antroje gegužės pusėje, bet jis susidės iš pusantro milijono eurų prizo, 30–40 procentų nacionalinės paramos ir savivaldybių biudžetų, skirtų kultūrai“, – sakė P.Blaževičius. Jis neatskleidė, kokio tiksliai savivaldybių indėlio tikimasi.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip dviem Europos miestams. 2022 metais teisę vienam miestui suteikti šį vardą yra gavusi Lietuva ir Liuksemburgas. Miestų paraiškas vertins tarptautinė komisija. Galutinis sprendimas dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo bus priimtas 2017 metais.
Kaunas Europos kultūros sostinės projektui yra numatęs 2017–2023 metais skirti iš viso 12 mln. eurų, Klaipėda šį penktadienį patvirtino 15 mln. eurų siekiantį biudžetą.
Kultūros ministerijos duomenimis, galimybe pateikti paraišką domisi 5–6 savivaldybės, tačiau nė viena iš jų to kol kas nėra atlikusi. Galutinis jų teikimo terminas yra gegužės 24 diena.
2009 metais Europos kultūros sostine buvo Vilnius.
