Politologai, sociologai, žiniasklaidos atstovai sutartinai tvirtina, kad tokios vangios rinkimų kampanijos, kokia yra prieš kovo 1 –ąją vyksiančius rinkimus, Lietuvoje dar nebuvo. Akivaizdu, jog tokių žinių skleidėjai nemato Biržų.
O čia vyksta tikros politinės varžybos, stipriai pranokstančios rinkimines kampanijas kituose rajonuose.
Biržai – ne Lietuvoje?
Šalies žiniasklaidoje kaskart pasirodo pranešimai apie kovo 1 – ąją šalyje vyksiančius savivaldybių tarybų ir tiesioginius merų rinkimus. Juose nuogąstaujama, kad rinkimų kampanija nyki, vangi. „Apie rinkimus informacijos yra tiek, kad atrodo, jog rinkimų nė nebus: nei lankstinukų su kandidatų sąrašais, nei skelbimų, kviečiančių ateiti balsuoti, nei rinkimų plakatų, išskyrus didmiesčius (…). Atrodo, lyg ir Vyriausioji rinkimų komisija nustojo dirbti, ir politikai pristigo idėjų bei pažadų rinkėjams“, - šią savaitę skelbė portalas Alfa.lt.Tokius pranešimus skaitydami biržiečiai turėtų tik gūžčioti pečiais. Apie kokią Lietuvą kalbama? Užtenka atsiversti Biržų rajono laikraščius, kur mirga marga kandidatų į merus ir savivaldybės narius nuotraukos, prisistatymų tekstai, programinės nuostatos ir, žinoma, aštri konkurentų kritika. Biržų mieste kabo įvairių dydžių plakatai, rinkėjams dalijami lankstinukai, nė vienas reikšmingesnis renginys neapsieina be kandidatų pasirodymų. Aktyvūs ne tik kandidatai, bet ir būsimi rinkėjai. Diskusijos apie politines kovas, atsispindinčias vietinėje spaudoje, netyla žmonių susibūrimo vietose. Apie rinkimus šneka susitikę kaimynai, nuomonėmis dalijamasi parduotuvėse, kavinėse, turguje. „Šiaurės rytų“ redakcija jau trečią mėnesį vos spėja išklausyti gyventojus, norinčius išdėstyti savo mintis apie vieną ar kitą politinę partiją bei veikėją. Žmonės nori išsakyti kritiką, patarti ar pritarti kokiai nors idėjai. Tokio susidomėjimo rinkimais Biržai jau seniai nematė. Lyginant su kaimyniniais rajonais, vien pažvelgus į spaudos leidinius, akivaizdu, kad Biržuose vyksta išskirtinės politinės kovos, kuriomis domisi itin daug rinkėjų. Kas lėmė tokį politikų aktyvumą ir visuomenės domėjimąsi politiniu gyvenimu? Tam yra kelios priežastys.
Ramybę sudrumstė V. Valkiūnas
Į Biržų rajono tarybą pretenduoja patekti aštuonių politinių partijų atstovai. Rinkimų sąrašuose – net 217 kandidatų į tarybos narius. Iš jų – 8 kandidatai į merus. Be partijų, kurios turi nuolatinį ar besiformuojantį rinkėjų korpusą, Biržų rajono valdžios sieks Respublikonų partija ir Lietuvos centro partija. Šių politinių jėgų kūrimasis Biržuose siejamas su verslininko Valdemaro Valkiūno vardu. Respublikonai, vadovaujami milijonieriaus Valdemaro Valkiūno, pirmieji pradėjo aktyvią rinkimų kampaniją. Atskirais pranešimais apie ketinimus steigti pieno perdirbimo įmonę ir kitokius verslo planus Valdemaras Valkiūnas jau praėjusių metų pabaigoje atkreipė biržiečių dėmesį. O nuo šių metų pradžios ėmėsi itin aktyvios agitacijos. Plačiai išdėstęs savo rinkimų programą jis nusitaikė į politinius priešininkus. Respublikonai su V. Valkiūnu priešakyje taikiniais pasirinko partijas, turinčias stipriausias pozicijas rajone. Aštriausios strėlės lėkė į „valstiečių“, socialdemokratų ir konservatorių pusę. Rinkimų kampanijos organizatoriai tiksliai nustatė pagrindinius V. Valkiūno konkurentus ir ėmė juos taršyti. Tekstai laikraščiuose buvo godžiai skaitomi ir gausiai komentuojami. Vieni gyrė p. Valdemarą „už drąsą ir teisybę“, kiti piktinosi „melais“, treti slapta trynė rankas, tikėdamiesi, kad, kur du pešasi, laimi trečias. Tuo metu V. Valkiūno atakuojami politikai kurį laiką atrodė tarsi amą praradę. Ir tik sausio pabaigoje pasirodė pirmas socialdemokratų atsakomasis „valkiūnininkams“ tekstas „Po kiek opiumas liaudžiai?“ Po jo kritikuojami kandidatai tarsi prabudo ir ėmė gintis. Užvirusi kova dar labiau intrigavo rinkėjus. V. Valkiūnas su respublikonais suaktyvino politines jėgas, privertė jas pasirodyti visuomenei plačiau, įvairiau, išradingiau. Tradicinėms partijoms, kurios turi nuolatinį rinkėją, būtų palankesnė vangi, „prėska“ kampanija. Socialdemokratai, „valstiečiai“, konservatoriai turi pakankamai daug rinkėjų, kurie už juos nuolat balsuoja. Ir šįkart tuos balsus jie be didesnio vargo susirinktų, jeigu rinkimų kampanija būtų įprastai rami. Bet ta ramybė buvo taip sudrumsta, kad šiandien prognozuoti rinkimų baigtį sudėtinga.
Rinkimų sąrašuose – nauji vardai
Šiuose rinkimuose dalyvauja daug žmonių, kurių ligi šiol nebuvo matyti rajono politiniame gyvenime. Tradicinių partijų sąrašus papildė jauni žmonės. Respublikonai į savo sąrašą surinko net 45 kandidatus, kurių dauguma iki šiol neplaukioję platesniuose visuomeninio bei politinio gyvenimo vandenyse. Naujų veidų matyti liberalsąjūdiečių sąraše, įdomių asmenybių yra Darbo partijoje. Rinkimų staigmena – Lietuvos centro partijos sąrašas, kuriame kažkokiu būdu bendrą kalbą rado itin įvairi publika. Skeptikams gali kilti klasika virtęs klausimas: ar ir vėl kiekviena melžėja gali valdyti valstybę (savivaldybę). Bet yra šio reiškinio ir pozityvioji pusė – pilietinis aktyvumas. Visus tuos žmones, pasiryžusius nerti į politinius vandenis, vertėtų pagirti už drąsą bei siekius imtis darbų ir už savo daržų ribų.
Pilietinį aktyvumą skatina žiniasklaida
Biržiečių domėjimasis politiniu gyvenimu, be abejo, nėra vien tik rinkimų triukų rezultatas. Tam įtakos turi daug veiksnių. Tarp jų – ir žiniasklaidos poveikis. „Šiaurės rytai“ jau penkiolika metų stengiasi skatinti pilietinį aktyvumą. Čia nuolat publikuojami tekstai, nagrinėjantys visuomenės aktualijas bei nušviečiantys rajono politikų gyvenimą. Laikraščio rubrikos „Politikų tribūna“, „Piliečių balsas“, „Nuomonės“, „Požiūris“ kviečia dalintis idėjomis, diskutuoti aktualiomis temomis, kritikuoti ir t. t. Šviesios atminties Kęstutis Slavinskas, daugybės „Politikų tribūnos“ tekstų autorius, yra šmaikščiai pastebėjęs, kad laikraštis liaudį… „politiškai tvirkina“. Kitaip tariant, išpopuliarina žmones, kurie dažnai nebesugeba realiai vertinti savo galimybių. Bet vaistų nuo tokių ligų yra: kaip teigė liberalsąjūdietė Skirmantė Griciūnienė, geriausiai gydo rinkimai. Kaip atrodo politinės kovos Biržuose iki rinkimų likus dviem savaitėms? Rinkėjai domisi ne tik politine reklama, bet ir televizijos debatais, ir kandidatų į merus apklausomis, kurias rengia „Šiaurės rytai“. Kandidatų atsakymuose pateikiama daug informacijos. Rinkėjai suvokia, kuris politikas į klausimą atsako konkrečiai, o kuris nuo jo išsisukinėja. Atidesni skaitytojai pastebi, kad kai kuriuose atsakymuose galima daugiau informacijos rasti skaitant tekstą ne tiesiogiai, o tarp eilučių. Reikia paminėti ir tai, kad visi kandidatai atsakymus į žiniasklaidos klausimus pateikia geranoriškai bei nurodytu laiku. Ar rinkėjams tą svarbu žinoti? Be abejo, taip. Politiko požiūris į žiniasklaidą, elgesys su jos atstovais liudija jo požiūrį į visuomenę, t. y. į žmones, kuriuos pretenduoja valdyti.
Graži „pasaka“ patinka, bet ne visiems
Politinės partijos ir jų lyderiai, pretenduojantys į merus, rinkėjams prisistato ir su konkurentais kaunasi įvairiais ginklais. Rinkėjai skaito rinkimų programas, klauso politikų kalbų, aptarinėja jų elgseną, išvaizdą ir t. t. Tradicinė rinkėjų frazė, apibūdinanti kandidatus – „iki rinkimų visi daug žada“. Tuo metu politikai mušasi į krūtinę tikindami, kad tuščius pažadus barsto ne jie ir ne jų atstovaujama partija, o politiniai priešininkai. Daugiausiai diskusijų bei kritikos sulaukia V. Valkiūnas ir Respublikonų partija. Daug kam jų rinkiminė programa atrodo neįgyvendinama. Jeigu vieni ją lygina su Vasiukų vizija, kiti gi sako, kad ši „pasaka“ vis tik graži. „Valkiūnas mums leidžia pasvajoti, kaip gali atrodyti Biržai. Tai atrodo lyg pasaka. Bet juk daug idėjų iš pradžių atrodo neįtikinamai, tačiau jos po kurio laiko tampa realybe“, - taip ar panašiai samprotauja kai kurie rinkėjai. Jie daugiau pavojų įžvelgia ne pasaką primenančioje programoje, o partijos rinkimų sąraše. Tokiems užmojams, kuriuos mini respublikonai, reikia rimtų pajėgų. Ar pakaks tų, kurios pateiktos rinkimų sąraše?
Klausimai, neaiškumai, abejonės
Abejonių kelia ir vadinamųjų tradicinių partijų bei jų kandidatų į merus kai kurie tikslai, pažadai, deklaruojamos vertybės. Konservatorė Irutė Varzienė nuolat pabrėžia moralios politikos svarbą, teigia, kad jos vadovaujamas sąrašas į rinkimus eina „lengva širdimi ir švariomis rankomis“. Vis dėlto rinkėjams kyla daugybė klausimų dabartinei merei ir vienas iš opiausių – švietimas. Ką bendro su aukšta morale ir „švariomis rankomis“ turi Kvetkų mokyklos sunaikinimas, bandymai tą daryti su Germaniškio mokykla, naujo Kirdonių daugiafunkcinio centro statymo istorija ir kadenciją „vainikuojanti“ puota Švietimo skyriaus vedėjos kabinete darbo metu? Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Viktoras Rinkevičius savo programoje nurodo: „Sieksiu daugiau gerumo, pagarbos, paramos, užuojautos vienas kitam ir nepakantumo abejingumui, pykčiui ir pavydui.“ Niekas nesiginčija, kad šie siekiai gražūs. Vis tik rinkėjams kirba klausimas, kokiais būdais viso to gėrio bus siekiama. Ir dar svarbiau - iš kokių rodiklių bus galima spręsti, kad šie kilnūs siekiai įgyvendinti? Jeigu rezultatų apčiuopti neįmanoma, ar tuos programos punktus galima laikyti realistiniais? Socialdemokratai su jaunu politiku Andriumi Budriūnu priešaky teigia: „Šilumos kainas sumažinti galima.“ Rinkėjui kyla klausimas, kodėl visų tų žygių, kurių ketinama imtis po rinkimų, nebuvo iki šiol. Šilumos ūkis Biržų savivaldybėje neatsiejamas nuo Socialdemokratų partijos. Svarbiausi dokumentai buvo pasirašyti tada, kai savivaldybės meras buvo socialdemokratas Regimantas Ramonas. Kelia klausimų ir liberalsąjūdietės Skirmantės Griciūnienės kai kurie teiginiai. „Mano, kaip mero, pirmas darbas (…) bus susitikimas su miesto ir rajono gyventojais ir šiuo metu esančios situacijos rajone išsiaiškinimas“, - prisipažįsta kandidatė į merus. Rinkėjai suprastų, jeigu taip kalbėtų politikos naujokė. Visą kadenciją savivaldybės taryboje dirbusi politikė turbūt jau turėtų žinoti, kokia situacija yra rajone. Lietuvos centro partijos kandidatas į merus Adolfas Rinkūnas, paklaustas, kaip jis, būdamas rajono vadovu, reaguos į viešą kritiką, atsako: „Dar nesu gavęs įžeidžiančios kritikos. Tikiuosi ir negauti. Jei gausiu, reaguosiu. Kaip - nuspręsiu, kai gausiu.“ Kitaip tariant, ne rinkėjų reikalas, kaip būsimas meras reaguos į jų išsakomą nuomonę. Viskas paaiškės po to, kai A. Rinkūnas taps meru. Darbo partijos lyderė Nijolė Žukienė savo politine išmintimi dalijosi jau prieš rinkimų kampaniją. Tai, ką ji kalba viešoje erdvėje, daliai biržiečių atrodo nuoširdu. Šalia jos nuolat figūruojantis „emigrantas“ iš Biržų Ritas Vaiginas suteikia šiai politinei jėgai tam tikro svorio. Biržai, ypač sporto visuomenė, už daug ką R. Vaiginui dėkingi. Imponuoja tai, kad jis eina aukštas pareigas. Bet R. Vaiginas – ne Biržuose, o Vilniuje. Kaip ir kitas politikas – „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatas į merus Marius Jukonis. Rinkėjai svarsto, ar gerą darbą sostinėje turintis politikas iš tiesų nori būti Biržų meru.
Kam prognozuoja sėkmę biržiečiai?
Vasario 11 – ąją „Šiaurės rytai“ atliko Biržų rajono gyventojų apklausą. Įvairaus amžiaus, išsilavinimo, socialinio statuso žmonių buvo klausiama: jeigu šiandien vyktų mero rinkimai, kuris iš aštuonių kandidatų turėtų daugiausiai galimybių laimėti?Gauti atsakymai pasiskirstė taip: 34 proc. apklaustųjų manė, kad daugiausiai šansų laimėti turi respublikonas Valdemaras Valkiūnas; 32 proc. teigė, kad daugiausia rinkėjų palaikymo sulauks konservatorė Irutė Varzienė; 24,5 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad rinkimus laimėtų „valstietis“ Viktoras Rinkevičius; 3,8 proc. buvo linkę manyti, kad sėkmė lydės socialdemokratą Andrių Budriūną; po 1,9 proc. nurodė liberalsąjūdietę Skirmantę Griciūnienę, „tvarkietį“ Marių Jukonį ir „centristą“ Adolfą Rinkūną. Ši apklausa nepretenduoja į profesionalius tyrimus ir gauti atsakymai neturėtų itin pradžiuginti ar nuliūdinti partijų, jų lyderių bei gerbėjų. Be to, iki rinkimų dar liko šiek tiek laiko, kurį kandidatai gali išnaudoti efektyviai. Prognozuoti rinkimų rezultatus nėra paprasta. Juos nulemti gali visiškai netikėti veiksniai. Viešųjų ryšių ekspertų teigimu, neapsisprendusio elektorato gali būti nuo 40 iki 60 proc., todėl ryškesnė rinkimų kampanija gali daug ką pakeisti. Svarbu žinoti viena: piliečiai nėra kvaili.
Rasa Penelienė
