Hipodrome buvo įrengta mokomoji humanitarinė stovykla. Pagal pratybų scenarijų, ji skirta padėti gyventojams, dėl tariamos karinės agresijos iš Estijos ir Latvijos per Lietuvą judantiems į Lenkiją, taip pat Lietuvos piliečiams.
Kaip BNS nurodė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Jolita Orentaitė, stovykloje dirbo apie dešimt nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir 70 jų atstovų, apie 50 PAGD, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), policijos pareigūnų.
Stovyklą sudarė apie 90 palapinių, iš jų 60 skirtos pabėgėliams apgyvendinti, 20 – medicininės pagalbos ir dešimt – administracinių. Miestelis hipodrome buvo pastatytas pasitelkiant valstybės rezervo civilinės saugos priemones.
„Šiandien čia yra pasiruošta apgyvendinti 500 žmonių, jie pradėjo rinktis nuo 9 valandos. Kolegų teigimu, įvertinus šios teritorijos dydį, jeigu iš tikrųjų reiktų įrengti humanitarinę stovyklą, ji galėtų būti suformuota apie 2 tūkstančiams žmonių“, – sakė PAGD atstovė.
Migracijos kontrolė, palapinės maitinimui, gyvenimui, medicininei pagalbai
Kiekvieną atvykusį statistą pirmiausia priėmė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai, kurie registravo atvykėlius – paklausė vardo, pavardės, kitų duomenų, asmens tapatybės dokumentų netikrindami.
Tuomet dalį žmonių apklausė Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) ir VSAT pareigūnai.
IOM tikslas – išsiaiškinti, iš kur žmonės atvyko, o VSAT – kadangi pagal pratybų scenarijų Lietuvoje buvo mobilizacija – patikrinti, ar žmonės neįtraukti į mobilizacijos planus, neieškomi Lietuvoje ar kitose šalyse.
„Maisto bankas“ stovykloje užtikrino maitinimą pagal Raudonojo Kryžiaus registracijos metu statistams išduodamus talonus.
„Tada atsiduriame apgyvendinimo zonoje. Realios krizės atveju žmonės būtų apgyvendinami ta tvarka, jog vienoje zonoje palapinės būtų skirtos moterims, kitoje – vyrams, papildomai palapinių būtų skirta šeimoms ir neįgaliesiems“, – aiškino J. Orentaitė.
Valstybė taip pat pasirūpintų pabėgėliams būtinais daiktais – drabužiais, avalyne, higienos priemonėmis.
Taip pat buvo įrengta lauko ligoninė pirmajai medicininei pagalbai.
„Vienas iš tikslų buvo papildomai pakviesti žmones su judėjimo negalia, kadangi yra tam tikrų sprendimų, kurie pritaikyti būtent jiems. Pavyzdžiui, matote dangą, konkrečiai skirtą žmonėms, kurie turi judėjimo negalią“, – nurodė PAGD atstovė.
JT IOM – pabėgėlių srautų, poreikių įvertinimui
JT IOM Lietuva Vilniaus biuro vadovė Aurelija Makauskienė BNS sakė, kad Lazdijų hipodrome statistai buvo apklausiami dėl judėjimo planų, ketinimų pasilikti Lietuvoje ar judėti į kitas šalis, taip pat siekta išsiaiškinti jų bazinius, skubios pagalbos poreikius.
„Apklausa yra anoniminė, tai reiškia, kad žmonės neturėtų bijoti pateikti savo informaciją, iš kur ir link kur jie juda. Netikriname nei žmonių vardo, pavardės, nei su kokiu dokumentu jie keliauja, tiesiog paklausiame, ar turi dokumentą ir gali saugiai kirsti sieną. Apklausa gali būti atliekama anglų, lietuvių arba rusų kalbomis“, – nurodė JT IOM atstovė.
Jos teigimu, apklausa vykdoma pagal pasaulinę metodologiją ir informacija operatyviai gali būti perduodama valstybės institucijoms. Pirmiausia – Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC), taip pat Užsienio reikalų ministerijai, ambasadoms.
„Duomenys apdorojami praktiškai realiuoju laiku ir susisteminus pateikiami. Tuomet matome, (...) iš kur žmonės atvyksta, su kokiais poreikiais, medicininiais ar kitais, išsiaiškiname, kur jie planuoja judėti, ar ten turi, kas juos pasitinka, giminių, ar turi finansinių išteklių“, – kalbėjo A. Makauskienė.
„Jeigu yra poreikis, organizacija galėtų teikti ir daugiau paslaugų, susijusių su apgyvendinimu, kitomis būtinomis reikmėmis“, – pažymėjo ji.
Pasieniečiai – mobilizacijai užtikrinti, grėsmėms įvertinti
VSAT Varėnos pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus viršininkas Andrius Lažaunykas BNS sakė, kad pasieniečių funkcija pratybose – užtikrinti mobilizuojamų asmenų kontrolę, įvertinti galimas grėsmes.
„Į stovyklą patenkančius asmenis profiliuojame, tada nukreipiame į patikrinimo vietas. Jos yra dvi: Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių piliečiams, čia visi įeina užsieniečiai, bei Lietuvos Respublikos piliečiams“, – sakė pasienietis.
Anot jo, vertinamas užsieniečių teisėto atvykimo ir buvimo Lietuvoje statusas, ar jie nėra ieškomi, ar neuždrausta atvykti į Šengeno erdvę.
„Kas susiję su Lietuvos piliečiais, daugiau dėmesio skiriame vyrams, kurie yra mobilizuotino amžiaus. Kadangi (pagal pratybų scenarijų – BNS) rugsėjo 30 dieną paskelbta mobilizacija, asmenų, kurie gali būti mobilizuoti, neturime teisės išleisti iš šalies, taip pat į Civilinį mobilizacinio personalo rezervą įtrauktų moterų“, – nurodė A. Lažaunykas.
„Taip pat tikrinama, ar asmenys yra vengiantys atlikti tarnybą, ieškomi dėl nusikaltimų, teisės pažeidimų“, – pridūrė jis.
Be to, stovykloje veikė VSAT kriminalinės žvalgybos pareigūnai dėl galimų diversantų. Pagal pirminius požymius nustačius tokį asmenį, jis kreipiamas specialiai apklausai, ryšio priemonių apžiūrai, draudžiamų daiktų kontrolei.
„Papildoma funkcija – turime ryšį su policijos pareigūnais, kurie stovyklos teritorijoje vykdo apsaugą, prižiūri viešąją tvarką. Turime kinologus su tarnybiniais šunimis ir paruoštus pareigūnus, kurie padėtų policijos pareigūnams užtikrinti viešąją tvarką“, – sakė A. Lažaunykas.
Hipodrome šeštadienį dirbo 14 pasieniečių, tarp jų vyresnysis veiklos koordinatorius ir du kinologai, kiti – su dokumentų tvarkymu.
„Jeigu būtų iš tikrųjų 500–600 (pabėgėlių – BNS) ir turėtume prievolę patikrinti 50–70 proc. jų, šiek tiek (personalo – BNS) būtų mažoka. Reikėtų daugiau kompiuterinių darbo vietų, daugiau tikrinimo vietų, kas leistų užtikrinti nuolatinį srauto judėjimą“, – teigė VSAT atstovas.
Lauko ligoninė – skubiai pagalbai, smulkioms procedūroms
Stovykloje įsikūrę medikai atliktų sveikatos priežiūros specialistų pareigas, BNS sakė Lietuvos Ekstremalių situacijų medicinos komandos (EMT) vadovė Greta Beinaravičiūtė.
„Užtikrintume visų pacientų tiek skubią, tiek pirminę priežiūrą, jeigu tokios reikėtų. Galime įvertinti būklę, pasižiūrėti, ar turime pacientą toliau nukreipti, ar galime problemas tvarkyti vietoje, esant reikalui – išduoti medikamentų, kad neapkrautume greitosios medicinos pagalbos ar ligoninių“, – kalbėjo ji.
„Didelių chirurginių operacijų čia neatliekame. Daugiausiai tai yra pirminė priežiūra ir smulkios chirurginės procedūros. Gali būti žaizdų siuvimai, pūlinio atvėrimas ir panašios smulkios procedūros“, – pažymėjo G. Beinaravičiūtė.
Apendicito čia medikai išoperuoti negalėtų, bet šią ūmią būklę diagnozuotų ir nukreiptų gydymui.
„Deja, ne, bet tokią patologiją galėtume įtarti. Turime ultragarsą, galėtume diagnozuoti, jeigu ji būtų matoma, ir nukreipti į atitinkamą gydymo įstaigą tolimesnei pagalbai“, – sakė Lietuvos EMT vadovė.
Stovykloje dirbo per 40 komandos narių.
„Apdorotume ir 500 potencialių pacientų, bet reikia turėti omenyje, kad medicininės pagalbos tokiam skaičiui žmonių nereikėtų, nes jie nebūtinai kiekvienas serga arba turi nusiskundimų. Greičiausiai galėtų būti 50–100 žmonių per parą“, – nurodė G. Beinaravičiūtė.
„Turėsime apie ką pakalbėti, kad nekartotume klaidų“
PAGD vadovas Renatas Požėla sakė, kad finalinė „Vyčio skliauto“ fazė Lazdijuose leido vertinti, kaip veikia civilinės saugos priemonių tiekimo grandinė, valstybės rezervo sandėliai esant humanitarinei krizei.
„Čia yra svarbu, kaip priimami sprendimai, kaip greitai, savalaikiai atliekami konkretūs veiksmai, kurių metu konkreti pagalba, parama pasiekia pabėgėlius“, – žurnalistams kalbėjo jis.
„Kitas momentas – toliau gryniname institucijų veiksmus. Kaip matote, yra ne tik ugniagesiai gelbėtojai, bet ir pasieniečiai, policininkai, kitos tarnybos, tai (svarbu – BNS) institucijų sąveika su savivaldybe ir bendra sąveika su NVO ir visais piliečiais“, – teigė R. Požėla.
Jis nurodė, kad stovyklos įrengimo darbai pradėti ketvirtadienį ir iš esmės baigti šeštadienį.
„Pakankamai įspūdingi darbai atlikti, bet nenorėčiau išskirti nė vieno elemento. Kompleksiškai viską įvertinsime ir atsakysime į klausimus, kas pavyko, o kur reikia pasitempti“, – šnekėjo PAGD vadovas, paklaustas, ar toks palapinių miestelio įrengimo tempas tenkina.
„Tikrai turėsime apie ką pakalbėti ruošiantis ateinančioms pratyboms, kad nekartotume klaidų. (...) Manau, dabar užbaigiame pratybas, susirenkame reikiamą informaciją, ir per savaitę tie atsakymai bus“, – pažymėjo jis.
„Šį mėnesį trijų Baltijos valstybių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentų vadovai vyksta į Varšuvą, kur su kolegomis kalbėsime apie rūpimus klausimus, ir gyventojų evakavimas iš Baltijos šalių į Lenkiją bus vienas iš esminių klausimų“, – pridūrė R. Požėla.
BNS rašė, kad PAGD, Lazdijų rajono savivaldybė, nevyriausybinės organizacijos ir kiti partneriai šeštadienį praktiškai tikrino laikino apgyvendinimo, registravimo, maitinimo, būtinosios ir sveikatos priežiūros pagalbos, logistikos, informavimo bei pažeidžiamų grupių poreikių užtikrinimo procesus.
Renginiu Lazdijų rajone baigėsi rugsėjo 25-ąją prasidėjusios didžiausios kasmetinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas 2026“.
Jų metu pirmą kartą aktyvuotas valstybės maisto rezervas, treniruotasi evakuoti gyventojus iš Vilniaus miesto ir pasienio savivaldybių, susidarius karinio įsiveržimo iš Baltarusijos grėsmei, tikrintas pasirengimas energetikos infrastruktūros ir povandeninių kabelių incidentams, gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, skelbta mobilizacija.
Institucijų atstovai pratyboms besibaigiant hipodrome žiniasklaidai akcentavo tarpinstitucinio koordinavimo kibernetinės atakos atveju, produktų maisto rezerve stygių ir didesnio greičio poreikį.
Spalio 19-ąją bus parengtas pratybų raportas su išvadomis, stiprintinomis kryptimis ir priemonių planu būsimoms mobilizacijos sistemos pratyboms.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
