Visuomeninės organizacijos kreipėsi į šalies vadovus ragindamos stabdyti agresiją prieš kultūros paveldą Klaipėdoje.
Alternatyvios kultūros paveldo komisijos ir Lietuvos piliečių sąjungos išplatintame pranešime tvirtinama, kad ypač grėsminga situacija dėl kultūros paveldo saugojimo pastaraisiais metais išryškėjo Klaipėdoje.
„Tai, kas prasidėjo 2006 metų pavasarį, tenka vadinti griovimo epidemija. Per metus nugriauti senasis malūnas Tilžės gatvėje, XVIII amžiaus namas H. Manto g. 20 (jame kadaise veikė pirmoji Klaipėdos krašte mokytojų seminarija ir pirmoji Klaipėdos miesto biblioteka), XIX amžiaus Ferdinando aikštės berniukų mokykla, namas Bokštų g. 12 ir kt. Miesto valdžia proteguoja urbanistinius sprendimus, naikinančius Senamiesčio ir istorinių miesto dalių savitumą. „Dangoraižiai“ K ir D istoriniame Klaipėdos centre pastatyti pažeidžiant tuo metu galiojusias teisės normas, o daugiaaukštis Taikos g. 4 – gynybinėje miesto fosoje“, - teigiama pranešime.
Reikalaudamos sustabdyti uostamiesčio paveldo naikinimą, Klaipėdos ir Lietuvos visuomeninės organizacijos jau ne kartą kreipėsi į atsakingas šalies institucijas ir politikus, primena Alternatyvios kultūros paveldo komisijos ir Lietuvos piliečių sąjungos atstovai. Valstybinė kultūros paveldo komisija – aukščiausias valstybės ekspertas kultūros paveldo klausimais – šį kreipimąsi palaikė ir konstatavo, kad padėtis įvertinta teisingai.
Tačiau nei į šį Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimą, nei į visuomeninių organizacijų protestus nebuvo atsižvelgta, sakoma pranešime. Ydingos tendencijos ne stabdomos, bet įtvirtinamos. Miesto valdžia patvirtino bendrąjį miesto planą ir aukštybinių pastatų išdėstymo schemą, kuriuose numatyti sprendimai, naikinantys kultūrinę vienintelio Lietuvos uostamiesčio tapatybę. Seniausių Klaipėdos bažnyčių vietoje, ant XVI – XVIII amžių miesto kapinių, planuojama statyti 4 aukštų viešbutį, o istorinį Vitės priemiestį – užstatyti devynaukščiais. Šiemet Kultūros paveldo departamento direktorius pasirašė leidimą nugriauti 1898 metais statytą Celiuliozės virimo cechą – vienintelį tokį technikos paminklą Lietuvoje.
Šiame kontekste ypač vertiname principingą poziciją, kurios laikosi Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėjas N. Puteikis. Jis atsisakė pasirašyti leidimus griauti Celiuliozės virimo cechą, statyti aukštybinius pastatus prie nugriautos Ferdinando aikštės berniukų mokyklos, viešbutį – ant seniausių Klaipėdos bažnyčios pamatų ir kapinių, kotedžus – ties Jakais, apsauginėje archeologinio vikingų pylimo zonoje. Nesuderino ir aukštybinių pastatų schemos istorinėje Klaipėdos dalyje. Žinant, kiek kultūrinio palikimo per pastaruosius metus sunaikinta Klaipėdoje, ši principinga laikysena teikia viltį, sakoma pranešime.
