„Prezidento komandos pareiškimas, kad Seimo vykdoma parlamentinė kontrolė „būtų traktuojama kaip spaudimas prezidentui ir Vyriausybei“ – jau yra kažkoks naujas lygis ambasadorių neskyrimo istorijoje, o ir apskritai požiūryje į valstybę ir Konstituciją. Nežinau, ar čia prezidento komunikacijos grupės nuomonė, ar ir paties prezidento. Bet kokiu atveju – tokie pareiškimai yra antikonstituciniai“, – antradienį savo „Facebook“ paskyroje rašė Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kaip skelbta anksčiau, URK pirmininkui Žygimantui Pavilioniui užsiminus apie tai, jog komitetas pareikš savo poziciją, jeigu iki sutartos datos – sausio 29 d. – prezidentas neapsvarstys pateiktų kandidatūrų į ambasadoriaus Lenkijoje poziciją, Daukanto aikštė nurodė, kad dabartinėje klausimo svarstymo stadijoje URK kišimasis gali vertinamas kaip bandymas daryti spaudimą.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neabejoja – tokie Prezidentūros pareiškimai „rodo būtinybę klausimą spręsti Seime“.
„Atsiverti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Įrašyta aiškiai – Lietuva yra parlamentinė Respublika, konstitucinė Seimo teisė, o ir pareiga, vykdyti valstybėje parlamentinę kontrolę, užsiimti įstatymų leidyba“, – nurodo politikė.
G. Surplys: komitetas nei tarėsi, nei priėmė sprendimą užsiimti demaršu
Savo ruožtu URK pirmininko pavaduotojas, „valstietis“ Giedrius Surplys kritiškai vertina Ž. Pavilionio pasiųstas žinutes Prezidentūrai. Opozicijai priklausančio politiko teigimu, URK pirmininko išsakyti raginimai ir gąsdinimai tėra vienasmenė Ž. Pavilionio nuomonė.
„Kartais mūsų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas galbūt aštriau pasisako arba aiškiau palaiko ministeriją, bet tai yra tik vienasmenį jo nuomonė. Komitetas šiuo klausimu nei tarėsi, nei priėmė sprendimą užsiimti demaršu“, – sakė G. Surplys.
„Mūsų, kaip Užsienio reikalų komiteto, tikslas yra, kad mes turėtume ambasadorių Lenkijoje. Ir kuo greičiau. Dėl to ir organizavome posėdžius, dėl to kvietėmės abi puses bei kalbėjomės. Tačiau mes neturime jokios prerogatyvos kažkaip priversti vieną ar kitą pusę susitarti dėl kandidatų. Tai neįmanoma“, – pridūrė politikas.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
