Lietuvos politikams žeriant siūlymus dėl kitų metų biudžeto, ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad vyksta „visiškai padrikos diskusijos“, grįstos politika, o ne skaičiais. „Galima suprasti, kodėl partijos kenčia nuo to – galbūt neturi sugebėjimų, bet problema ta, kad ir ministerijos nelabai sugeba susiskaičiuoti, ką jų siūlymai reiškia“, – ketvirtadienį Lietuvos radijo laidoje „Forumas“ teigė R. Kuodis.
R. Kuodis aiškino, kad savus siūlymus į kitų metų biudžetą įrašyti bandančios partijos remiasi „tikėjimu“ ir negeba suskaičiuoti, kiek naudos ar žalos atneš valstybei. Anot jo, dabar galima ne atskirti, kurie siūlymai naudingiausi, o tik kurie „arčiausiai kosmoso“.
„Jungiamasis programų bruožas yra tas, kad partijos tikrai stokoja gebėjimo skaičiais vertinti savo siūlymus ir tada juos ranguoti pagal prirotetus, tarkime, kokią naudą tas siūlymas turės visuomenei“, – kalbėjo R. Kuodis.
„Daugiausia remiamasi tikėjimu, kad, pavyzdžiui, trigubai sumažinus visus mokesčius, biudžetas nenukentės. Tai yra tikėjimu paremtas svarstymas. Čia ne religija, čia konkreti politika, ir reikia labai atsakingai savo tikėjimą kuo nors paremti“, – pridūrė jis.
R. Kuodis ironizavo, kad „reikia remtis bent jau teorija, skaityt kažkur internete apie tuos dalykus“, nes dabar esą vyksta „tuščias politikavimas“.
Ekonomistas teigė atlikęs „mini studiją“, kurioje aiškinosi, kaip su jomis susijusius siūlymus suvokia ministerijos.
„Neseniai dariau tokią mini studiją pasižiūrėti, ką reiškia, pavyzdžiui „Sodros“ mokesčio padidinimas kitiems biudžetams – ne tik tiesiogiai „Sodrai“, ką dar sugeba susiskaičiuoti ministerijos, bet netiesiogiai – visai ekonomikai, kitiems biudžetams. Arba PVM mokesčio padidinimas, arba biudžetininkų algų mažinimas.
Ir matyti, kad tie efektai yra kokius du kartus užaštrinti – tikimasi surinkti dvigubai daugiau, nei būtų galima tikėtis pagal, sakyčiau, realistiškus skaičiavimus“, – sakė R. Kuodis.
Jis aiškina, kad „išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, JAV, yra Kongreso biudžeto ofisas, kuris yra nešališka institucija ir visus tuos politikų pasiūlymus paverčia į skaičių kalbą“.
„Tada žymiai lengviau susikalbėti pačioms partijoms, nes dabar matome, kad yra įdomių dalykų partijų programose, bet klausimas, kiek jie yra įgyvendintini ir kiek visa tai kainuos, kodėl būtent tai reikia daryti būtent šiuo metu“, – kalbėjo R. Kuodis.
Jis pabrėžė, kad „valstybėje reikėtų įvesti kaštų ir naudos analizę – kaip tokį kriterijų, kaip principą vertinat įvairius pasiūlymus“.
„Kol nėra filtrų, kurie leistų atsijoti gerus pasiūlymus nuo idiotiškų, tai taip ši valstybė ir gyvena – priešokiais. Užeina kas nors kam nors „ant seilės“ – ir rašo programą, neša į Vyriausybę. Politiniame turguje reikia atsižvelgti į visas tas nesąmones, visuomenė kenčia“, – teigė jis.
„Siūlau perimti civilizuotų šalių praktiką ir tiek“, – pridūrė R. Kuodis.
Socialdemokratų frakcijos vadovas Algirdas Butkevičius pripažino, kad tokio požiūrio „paneigti praktiškai neįmanoma“, tačiau aiškino, kad socialdemokratai, taip pat pateikę savo programą, esą nėra valdantieji ir „turi tam tikrus paskaičiavimus, bet nebuvo tikslo į šitą programą sudėti“.
Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos atstovas Artūras Zuokas teigė, kad „kaštų naudos analizė yra įrašyta kaip vienas vertinimo kriterijų koaliciniame susitarime, tačiau problema ta, kad Vyriausybė, Vyriausybės vadovas ir ministrai, neužtikrina šio paprasto, aiškaus principo įgyvendinimo ir kontrolės“.
„Praėjo metai, ketvirtadalis kadencijos, o šis dalykas nėra sutvarkytas. Mano galva, po biudžeto tai turėjo būti antras darbas, kurį turėjo padaryti dabartinė valdžia. Jei tai būtų padaryta, tai institucijos, teikdamos pasiūlymus, jau turėtų save įvertinti per tą prizmę. Jie turėtų parodyti, kad koks nors projektas duoda naudą visuomenei, o ne kokioms nors lobistų grupėms, kokia ta nauda, didelė ar maža, kiek reikia investuoti“, – kalbėjo R. Kuodis.
Anot jo, „tada prioritetai savaime pradėtų ryškėti, ir būsto renovacija būtų kur nors viršuj, o koks nors Sereikiškių parko rekonstravimas galėtų palaukti, kai dalis žmonių šalyje jau pradeda badauti... Tada atsirastų valstybėje kažkokie tvarkos kontūrai, o dabar yra visiškai padrikas diskutavimas, labai išplaukęs“.
