REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kiek reikia moksleiviams vasarą atostogauti – 2 ar 3 mėnesius, o gal dar daugiau? Prailginti mokslo metai sulaukė didžiulės kritikos lavinos, o savivaldybės jau reikalauja grąžinti 3 mėnesių atostogas. Tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministras neketina paklusti ir ragina mokytis 10 mėnesių, o ilsėtis vos 2. Anot jo, reikia ne ilginti atostogas, o mokyklas ir programas pritaikyti mokymui per karščius.

Kiek reikia moksleiviams vasarą atostogauti – 2 ar 3 mėnesius, o gal dar daugiau? Prailginti mokslo metai sulaukė didžiulės kritikos lavinos, o savivaldybės jau reikalauja grąžinti 3 mėnesių atostogas. Tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministras neketina paklusti ir ragina mokytis 10 mėnesių, o ilsėtis vos 2. Anot jo, reikia ne ilginti atostogas, o mokyklas ir programas pritaikyti mokymui per karščius.

REKLAMA

Vasarą vaikai mokyklose kankinosi kaitinant beveik 30 laipsnių karščiui, mat valdžia nusprendė prailginti mokslo metus. Tokiu mokymusi nebuvo patenkinti nei vaikai, nei tėvai, nei mokytojai.

„Neiti, atostogos tebūnie. Spės viską, labai gabūs, talentingi vaikai, jie viską susispaus ir viską baigs", – sakė pašnekovas.

„Beprasmybė yra birželio mėnesio mokymasis. Iki liepos sėdėti be kondicionierių. Neparuošta infrastruktūra ir pradėti mokyti vien dėl mokymo. Ką mano dukra veikė mokykloje nuo birželio 15 dienos? Mokslo proceso ten tikrai nėra", – jam antrino kitas.

REKLAMA
REKLAMA

Rugsėjį prasidės jau nauji mokslo metai, tad jiems besirengiančios savivaldybės jau reikalauja vyriausybę grįžti prie ankstesnės tvarkos – mokslo metus baigti gegužę. Tik Druskininkų, Pakruojo ir Panevėžio rajono savivaldybės praneša, kad jų mokyklos yra pritaikytos darbui per karščius. Tad trumpinti mokslo metus nuo 1 iki 3 savaičių reikalauja net 2 trečdaliai šalies savivaldybių.

REKLAMA

„Matydami klimato pokyčius turėtume būti pasirengę bent minimaliai infrastruktūrą, klasių vėdinimą, vėsinimą. Tai elementarus buitinis aspektas. Mokymo, ugdymo programas reikia dėlioti taip, kad mokslo metų eigoje būtų galima įsisavinti, gal trumpinti atostogas mokslo metų eigoje", – tikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

„Birželį vyksta valstybiniai, brandos egzaminai. Vyresnių klasių mokiniai turi tik popietines apmokas, kai oras dar labiau įkaitęs. Ugdymo procesui nepadeda ir tai, kad mokytojai dalyvauja egzaminuose, juos keičia kiti", – Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

REKLAMA
REKLAMA

Savivaldybių reikalavimą trumpinti mokslo metus remia ir pedagogų organizacijos.

„Mokytojų bendruomenė prieš 2 metus tvirtino, kad pirma reikia sutvarkyti ugdymo turinį ir tik po to apie mokslo metų ilginimą. Nebuvom išgirsti, dabar pasitvirtino, dėl ir buvo abejojama. Prisidėjo ir gamta", – tikino Švietimo ir mokslo profsąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius. 

Kad birželį vaikai ėjo į mokyklas ir neteko sukti galvos, kuo juos užimti, tėvų organizacijos visai patenkintos. Tiesa, tėvai reikalauja vaikams įdomesnių veiklų ir užsiėmimų nei sėdėjimas tvankiose klasėse.

„Mokslo metus pailgino, bet turiniu papildomos savaitės neužsipildė. Stumia laiką, programas jau būna pabaigę. Beprasmybė", – šnekėjo tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O štai mokyklų reitinguose pirmaujančio Vilniaus Licėjaus vadovas griežtas – norint gero išsilavinimo, mokslo metų trumpinti nevalia ir vaikams turi pakakti dviejų mėnesių vasaros atostogų.

„Grįžimas prie to, kas buvo, tai grįžimas į sovietinius laikus. Mes įpratę 3 mėnesius nesimokyti, o dauguma Europos šalių mokosi. Vokietijoje, Lenkijoje ir t.t. Lietuvoje nuo oro priklauso mokysimės ar ne?", – klausė Saulius Jurkevičius.

Vilniaus miesto valdžia savo nuomonės dėl mokslo metų trumpinimo nepateikė. Meras Remigijus Šimašius aiškina, esą dėl mokymosi birželį nuspręsti turi pačios mokyklų bendruomenės ir savivaldybė, o ne vyriausybė:

REKLAMA

„Dėl to, kad karšta vasara, grįžti atgal prie trumpesnių mokslo metų būtų karštakošiškas sprendimas. Palikti laisvę savivaldybėms pačioms spręsti papildomas savaites, ką daryti, eiti ar ne, kaip darbą organizuoti su mokyklų bendruomenėmis."

Nors savivaldybės ir reikalauja trumpinti mokslo metus, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius atšauna, kad karščiai gali užklupti ir gegužę ar rugsėjį, tad grįžti prie buvusios tvarkos neskuba. Jis už tai, kad birželį moksleiviai mokytųsi, o mokytojai dirbtų.

„Aplinkinėse šalyse mokslo metai panašiai trunka, net ilgiau. Toje pačioje Lenkijoje irgi tas pats klimatas, gal netgi šilčiau yra. Mes turėtume į visa tai atsižvelgę galvoti, kaip tolygiai, tai nebūtinai pamokos, gali būti ir įvairūs kiti ugdomieji užsiėmimai visiems vaikams."

REKLAMA

Ministras svarsto peržiūrėti higienos normas ir, panašiai kaip žiemą per speigą, leisti vaikams neiti į mokyklą ir per kaitrą. Ministras žada tartis su mokytojų, tėvų ir savivaldybių atstovais, kaip mokymąsi birželį padaryti prasmingesnį ir malonesnį – galbūt aprūpinti mokyklas vėdinimo įranga ar padėti organizuoti pažintines išvykas.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų