„Daugelis žmonių išties nebesuvokia, kokias pasekmes gali turėti ignoruojama liga. Nesilankantys pas gydytojus, neturintys pakankamai žinių apie savo sveikatą, kasdienę savijautą net neįtaria, kaip gali sau kenkti. Sergantieji pernelyg nuvertina ligos keliamus simptomus ir pasirenka gydytis patys“, – sako psichologė.
Konkurencijos ir mirties baimės
„Susirgus dažną kamuoja vidinis nerimas, kaip nenoras apleisti darbo, paprašyti darbdavio kelių laisvų dienų. To priežastis – įsigalėjusi konkurencijos baimė, kada sau neleidžiame bent trumpam pabūti silpnais ir pažeidžiamais, kadangi atrodo, kad tuoj pat būsime nustumti į šalį.
Manau, kad visuomenės žvilgsnis į sergančiuosius taip pat yra netaktiškas, o tai dar labiau kursto ligonių baimes ir neatsakingą sirgimą. Be to, didelė problema – nenoras lankytis pas gydytojus, o tai yra susiję su vidine mirties baime bei siekiu išvengti bent menkiausio priartėjimo prie jos. Dėl šios priežasties nenorime apie savo sveikatą sužinoti kažką nemalonaus ir vengiame medikų“, – pasakoja I. Kazlauskaitė.
Problema – kultūra ir mentalitetas?
Žvelgiant į mūsų istorines, kultūrines aplinkybes, akivaizdu, jog susiformavo stipraus, nepasiduodančio, viską galinčio iškęsti lietuvio įvaizdis. Jį susikūrus, daugeliui iš mūsų sugriauti sudėtinga. Taip pat nuolat per įvairius komunikacijos kanalus girdime apie tai, kokias kančias ir sunkumus teko patirti herojams, kokia gėda yra pasiduoti, o tai, be abejonės, daro įtaką ir šiandienai.
„Kalbant apie lyčių skirtumus, moterims, kaip silpnosios lyties atstovėms, yra žymiai lengviau pripažinti savo sveikatos negalavimus, nei vyrams. Visuomenėje priimta, kad vyras privalo išlaikyti šeimą, prisiimti už ją visą atsakomybę ir jokiu būdu nesukelti aplinkiniams abejonių dėl jo galimybių.
Be to, atsakingesnis moterų rūpinimasis sveikata susijęs su didesniu atvirumu ir emocine išraiška. Silpnosios lyties atstovėms lengviau pasidalinti sunkumais ir ieškoti pagalbos ne tik tarp moterų, bet ir šeimoje. Tuo tarpu vyras, bijodamas pažeisti savo savivertę, nedrįsta pripažinti savo sveikatos sutrikimų net gydytojui“, – teigia psichologė Indrė.
Ignoravimas prie gero nepriveda
Bėgimas nuo nemalonumų, sveikatos problemų ignoravimas dar nieko neprivedė prie gero. Žinant, kad liga nelaukia, reikėtų susiimti ir pradėti rūpintis savo gerove, kadangi niekas kitas to už mus nepadarys.
„Neignoruokite savo nei fizinės, nei psichologinės savijautos, kadangi šios viena su kita yra ypatingai susijusios. Kartais labai naudinga be jokios sąžinės graužaties pasilikti bent kelias dienas namuose ir pailsėti. Leiskite sau pabūti vieniems, o galbūt pamiršus visus darbus vakarą praleisti su šeima ar draugais. Tiesa tokia, jog visų darbų nenudirbsime, „nepersiplėšite“, o sveikata, kaip žinote, visų svarbiausia. Ją tausodami gerą darysite ne tik sau, bet ir savo artimiesiems“, – pataria Indrė Kazlauskaitė.
