Į Laikinuosius vaikų globos namus jau antrą savaitę negrįžtantys nepilnamečiai brolis ir sesuo įvarė nerimo ir įstaigos darbuotojams, ir policijai, ir savo seneliams. Tačiau kažkodėl dėl bėglių ramūs tėvai bei vaiko teisių apsaugos specialistai.
Laikinųjų vaikų globos namų direktorė Aida Žygelienė „Panevėžio balsui“ pasakojo, kad abu nepilnamečiai – penkiolikmetė Rasa ir trylikametis Andrius Krištonaičiai – iš socialinės įstaigos išėjo lapkričio 12 dieną ir iki šiol negrįžta.
Šeimos problema
„Jie pas mus laikinai apgyvendinti nuo rugsėjo 17 dienos, – aiškino globos namų vadovė. – Sesuo ir brolis nebuvo drausmingi: į įstaigą nakvoti grįždavo apie 21 valandą, bet kad visai negrįžtų, taip dar nebuvo atsitikę. Jau dešimt dienų jų nesulaukiame sugrįžtant.“
Kadangi pradingus broliui ir seseriai tėvai nė nepasidomėjo jų likimu, A. Žygelienė spėja, jog jiems žinoma, kad vaikai saugūs ir turi, kur prisiglausti.
Laikinųjų vaikų globos namų direktorės tvirtinimu, į socialinės rizikos šeimų sąrašą Rasos ir Andriaus tėvai įrašyti jau trečius metus. „Be šių dviejų prapuolusių vaikų, Sandros ir Virgilijaus Krištonaičių šeimoje auga dar viena mažametė mergaitė; ją globoja močiutė“, – pridūrė specialistė. Pasak A. Žygelienės, mergaitė irgi buvo atvežta į globos namus kartu su vyresniaisiais brolių ir seserimi, bet teišbuvo ten parą – pasiėmė seneliai.
„Blogiau yra su pabėgusiais ir neaišku kur besislapstančiais nepilnamečiais Rasa ir Andriumi. Galbūt padės policija – paskelbs jų paiešką“, – vylėsi A. Žygelienė.
Netikėta užtarėja
Anot pašnekovės, vaikams Laikinuosiuose vaikų globos namuose nebuvo blogai. „Stengėmės, kad jie lankytų mokyklą, tačiau tai padaryti buvo sudėtinga, – pasakojo socialinės įstaigos vadovė. – Jie ryte išeidavo į mokyklą, bet jos nepasiekdavo.“
A. Žygelienė įsitikinusi, jog vaikai nėra blogi. „Visos problemos šeimoje, – mano specialistė. – Bėdos su jais prasideda tuomet, kai jie pabendrauja su tėvais. Kol atžalos su jais nesimato, su jais sutariame gana neblogai.“
Be to, paaiškėjo, kad bėglių motina turi užtarėją, įtikinusią ją, jog padės susigrąžinti vaikus.
„Tai gerai žinoma Audronė Karpavičiūtė. Ji visur lydi motiną ir jai pataria, kaip elgtis su Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir kitų socialinių įstaigų darbuotojais.“
Panevėžietė A. Karpavičiūtė, priminsime, liūdnai pagarsėjo 2008 metais, kai jos nepilnametė dukra, motinos kalinta bute, bandė pabėgti per balkoną, iškrito iš ketvirto aukšto ir sunkiai susižalojo. Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad moteris fiziškai ir morališkai skriaudė savo dukterį – draudė susitikinėti su mylimu vaikinu, veždavo jai vyrus ir siūlydavo su jais draugauti.
Tų pačių metų gegužės 28 dieną Panevėžio miesto apylinkės teismas A. Karpavičiūtei už piktnaudžiavimą tėvų teisėmis ir pareigomis bei valstybės tarnautojo įžeidimą skyrė 2 metus nelaisvės, bet bausmės vykdymą atidėjo tokiam pat laikotarpiui.
Pasiteiravus A. Žygelienės, kaip šioje vaikų dingimo istorijoje atsirado A. Karpavičiūtė, Laikinųjų vaikų globos namų direktorė sakė, esą moteris draugauja su pradingusių vaikų tėvais. „Kaip supratau, – samprotavo specialistė, – A. Karpavičiūtė jiems pataria, kaip susigrąžinti vaikus. Sunku paaiškinti jos vaidmenį. Dar girdėjau, kad ši moteris tarpininkauja pardavinėjant butą, kuriame gyveno vaikai. Jų motina šiuo metu gyvena Bajoriškių kaime Panevėžio rajone.“
Patikėjo vaikų pažadu?
A. Žygelienė pasakojo, kad vaikų motina pasiskundė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, esą Laikinuosiuose vaikų globos namuose prastai rūpinamasi vaikais.
„Jie buvo atvažiavę pas mus pasidomėti, kaip vaikai globojami, – pasakojo socialinės įstaigos direktorė. – Svečiai iš sostinės norėjo su jais pabendrauti, bet vilniečiai atvyko lapkričio 15-ąją, kai vaikai jau buvo pabėgę iš įstaigos.“
Globos namų direktorės tvirtinimu, vis dėlto Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos darbuotojams pavyko su bėgliais susitikti.
„Po pokalbio su vaikais šios įstaigos darbuotojai paskambino mums, – pasakojo A. Žygelienė. – Susitikimo smulkmenų neaiškino, tik pasakė, kad su vaikais bendravo, ir jie pažadėjo grįžti į globos namus. Tačiau iki šiol jie negrįžo.“
Gyvena viltimi ir peikia marčią
Pradingusių vaikų močiutė Regina Krištonaitienė „Panevėžio balsui“ pasakojo anūkę Rasą paskutinįkart mačiusi prieš tris savaites ir labai išgyvenanti dėl jos ir jaunesniojo anūko dingimo.
„Bėda su jais. Tikiuosi, kad vaikai bus surasti. Neramu dėl jų“, – guodėsi pensininkė.
Į aštuntą dešimtį įžengusi moteris globoja mažiausią anūkę Irmutę. „Jai dešimt metukų“, – glostė mažylės plaukus močiutė.
„Nepasisekė sūnui Virgilijui su žmona, – neslepia nuoskaudos ponia Regina. – Baisiausia tai, kad marti Sandra prikalbino sūnų parduoti butą. Jis pasirašė kažkokius popierius, kad sutinka. Nežinau, kaip jį įkalbėjo. Mačiau skelbimą agentūroje, kad butas parduodamas. Jį mano vyras dovanojo sūnui. Blogai bus, jeigu butą parduos... Kur užaugę anūkai gyvens?“
Bėglių senelė sako, kad kol vaikai lankė vieną Panevėžio pagrindinių mokyklų, viskas buvo gerai. „Kai marti užsispyrė ir perkėlė Rasą ir Andrių į kitą mokyklą, prasidėjo problemos. Jie išeidavo į mokyklą, bet į ją nenueidavo... Dabar man svarbiausia, kad ir anūkai būtų surasti, ir pavyktų marčiai sutrukdyti parduoti butą“, – bėdojo moteris.
Abu pradingę vaikai šiuo metu mokosi „Verdenės“ pagrindinėje mokykloje. Švietimo įstaigos vadovė Jūratė Pauliukienė įvykį komentuoti atsisakė. Aiškino, esą jai uždrausta apie tai kalbėti. „Vaikai ieškomi, – atsargiai kalbėjo direktorė. – Galiu tik tiek pasakyti, kad vaikų tėveliai žino, kur jie, palaiko ryšį su atžalomis. Daugiau jokių komentarų.“
Vilniečiai žino geriau?
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Daiva Simonaitienė patvirtino girdėjusi, kad pabėgusių vaikų tėvai bando parduoti butą. „Taip paprastai to padaryti nepavyks, nes jie turi nepilnamečius vaikus, – įspėjo ji. – Mūsų tarnyba kreipėsi į teismą, kad imtųsi laikinų buto apsaugos priemonių. Teismas pritarė prašymui ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo butą. Todėl dabar joks notaras negalės įteisinti buto pardavimo dokumentų. Be teismo leidimo jokie sandoriai negalimi.“
„Savaime suprantama, jeigu vaikų paklaustume, kur geriau gyventi, jie atsakytų, kad su tėvais, – nesmerkia mažųjų bėglių Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. – Kita vertus, tėvų teisės laikinai apribotos, kadangi jie nepajėgūs rūpintis vaikais. Tėvai turi problemų dėl alkoholio ir neturi socialinių įgūdžių auginti vaikų. Ne veltui ir mažajai Krištonaičių dukrai paskirti laikini globėjai – seneliai.“
D. Simonaitienė sakė žinanti ir tai, kad brolis ir sesuo buvo susitikę su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos darbuotojais iš Vilniaus. „Susitikimas įvyko Panevėžyje, – pasakojo ji. – Vaikai su iš sostinės atvykusiais specialistais bendravo pas savo mamos seserį.“
Tačiau kai policijos pareigūnai paskelbė paiešką, vaikų tetos bute jau nebebuvo. Nerado jų ir pas motiną Panevėžio rajone. „Tačiau manau, kad bėgliai bus surasti“, – tiki D. Simonaitienė.
