Kiekviena nauja valdžia iš Lietuvos pašto stengiasi atimti pelningus darbus, o palikusi nuostolingus, jį nugyventi ir pigiai parduoti.
Paprasčiausias būdas gauti pinigų taisyti nemokšiško vadovavimo klaidas – parduoti valstybei priklausantį turtą. Kartais privatizuoti reikia, tačiau visada prieš parduodant patartina objektą padaryti patrauklų. Tada galima paprašyti didesnės kainos. Ir atvirkščiai – jeigu norima objektą parduoti iš anksto parinktiems pretendentams – valstybės turtą siekiama nugyventi.
Kažkas sako netiesą
Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos (LRDPS) pirmininkė Alma Smilgienė VL sakė kol kas nesulaukusi atsakymų į praėjusį ketvirtadienį paskelbtą kreipimąsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, premjerą Andrių Kubilių ir susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį. LRDPS prašė nepriimti „politinėmis ambicijomis paremtų sprendimų“ ir nekeisti bendrovės vadovybės. Apie tokius ketinimus profesinių sąjungų atstovai sužinoję praėjusią savaitę.
„Kol kas mus pasiekia prieštaringos žinios. Susisiekimo ministras vieną dieną paskelbia apie ketinimus privatizuoti Lietuvos paštą, kitą dieną savo žodžius paneigia. Tikiuosi, kad per artimiausią savaitę sužinosime ofi cialią valdžios nuomonę“, – viliasi LRDPS pirmininkė Alma Smilgienė.
Gal profesinės sąjungos perlenkė lazdą, gal niekas neplanuoja Lietuvos pašto privatizuoti? Praėjusią savaitę susisiekimo viceministras ir Lietuvos pašto valdybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas tikino, kad privatizavimo planų bendrovės valdyba neturinti, to taip pat nėra numatyta bendrovės strategijoje. Kas jau kas, o p. Rimvydas Vaštakas apie tokius planus turėjo žinoti. Tačiau kažkas sako netiesą.
Susisiekimo ministerijos valdymo tobulinimo grupės liepos 21 d. posėdžio protokole rašoma apie planus parduoti Lietuvos pašto akcijas: „Pašto ir elektroninių ryšių srityje atsisakyti pašto universaliųjų paslaugų koncepcijos, parduoti AB Lietuvos paštas valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, ryšių paslaugų teikėjams už jų saugomus teisėsaugos institucijoms duomenis nustatyti atlyginimo tvarką“.
Paliekami tik nuostolingi darbai
Neoficialiai teigiama, kad sprendimas bendrovę privatizuoti atidedamas dvejiems metams – iki 2013-ųjų.
„Iš esmės Lietuvos pašto privatizavimo galimybė buvo svarstyta, jai iš principo yra pritarta ir pradėtas darbas. Svarstoma, kaip tai padaryti“, – sujaukia jau pateiktą informaciją Susisiekimo ministerijos valdymo tobulinimo grupės pirmininkas Artūras Štaras.
Taigi nuspręsta parduoti. Gal ir pretendentai jau numatyti?
„Paštai privatizuojami ir kai kuriose kitose šalyse, tačiau nedaroma staigių judesių, siekiama išvengti griovimų. Deja, Lietuvoje norima viską atlikti vienu mostu. Kai tik pasikeičia valdžia, tai mes ir sužinome apie norinčiuosius paštą privatizuoti. Beje, mes žinome net pretendentų, norinčių pusvelčiui įsigyti paštą, pavardes“, – sako A.Smilgienė.
Pasak A.Smilgienės, kol kas iš pašto stengiamasi atimti pelningus darbus, o palikti nuostolingus, taigi norima paštą nugyventi ir pigiai parduoti. Taip nusiteikus bendrovė ir negali dirbti pelningai, ypač sunkmečio sąlygomis.
„Parduoti ar privatizuoti reikia tada, kai objektas kainuoja brangiausiai, o dabar padėtis parduoti yra nepalanki. Todėl mes ir sakome – pirmiausia Lietuvos paštą pastatykime ant kojų. Vyriausybė turėtų nuspręsti, kaip pagelbėti paštui atliekant nuostolingus darbus, pavyzdžiui, aptarnaujant kaimo gyventojus, kaip kompensuoti tokius darbus, kurių niekas kitas neatliks bendrovę privatizavus“, – svarsto A.Smilgienė.
Planuojama dirbti pelningai
Bendrovės pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos 2009-aisiais planuojamas neigiamas – 5,68 mln. Lt, tačiau jau 2011-aisiais planuojama uždirbti pelno.
Kaip tai pavyks pasiekti?
„Ieškome vidinių resursų mažinti nuostolius. Siekdami veiklos efektyvumo šių metų pirmąjį pusmetį baigėme turėdami 10,3 mln. Lt nuostolį, tačiau svarbu pridurti, kad valdybos patvirtintame bendrovės 2009– 2011 m. strateginiame veiklos plane buvo patvirtintas 14,6 mln. Lt nuostolis. Beje, 2008-aisiais per pirmąjį pusmetį turėjome 15,7 mln. Lt nuostolį“, – sako Lietuvos pašto eksploatacijos direktorius Gintaras Šegžda.
Kokios viltys dirbti pelningai?
Pasak G.Šegždos, pirmiausia ketinama gerokai sumažinti administravimo sąnaudas optimizuojant bendrovės valdymą. „Be to, šalia teikiamų pašto paslaugų, ketiname vystyti papildomų pajamų bendrovei teiksiančias paslaugas. Šiuo tikslu liepos mėn. paskelbėme tarptautinį konkursą investuotojui, kuris kartu vystytų licencijuotų fi nansinių paslaugų teikimą“, – sako G.Šegžda.
Ketinama įdiegti elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų fi ziniams ir juridiniams asmenims pristatymo (E-pristatymo) sistemą, didžiuosiuose miestuose steigti papildomus pašto paslaugų punktus, didinti pasiuntinių ir kitų paslaugų rinkos dalis ir aktyviai dalyvauti tarptautinių pašto organizacijų veikloje.
Be kita ko, Lietuvos paštas yra viena daugiausia mokesčių mokančių bendrovių. Pasak G.Šegždos, 2008-aisiais valstybei sumokėta 8,8 mln. Lt mokečių, 2009-ųjų pirmąjį pusmetį – 3,4 mln. Lt, o antrąjį pusmetį prognozuojama sumokėti apie 3,6 mln. Lt.
2008 m. gruodžio 31 d. AB Lietuvos pašto tinklą sudarė 954 paslaugų teikimo vietos: 862 stacionarieji paštai (miestuose – 225, kaimuose – 637) ir 12 jų poskyrių (miestuose – 7, kaimuose – 5); 16 kilnojamųjų paštų – 80 paslaugų teikimo vietų.