Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Austrija vasarį taps pirmąja Europos šalimi, kurioje visi pilnamečiai šalies gyventojai privalės pasiskiepyti nuo COVID-19, priešingu atveju bus taikomos baudos, siekiančios iki 3,6 tūkst. eurų. Lietuvos ekspertai šį sprendimą vadina „drąsiu“ ir abejoja, kad tokį metodą būtų galima taikyti ir Lietuvoje, nes visuomenėje tvyrančios įtampos skiepų klausimu vis dar išlieka. Tačiau atsakydami, ar taikyti baudas nesiskiepijantiems yra tikslinga, jų nuomonės – kardinaliai išsiskiria.

Austrija vasarį taps pirmąja Europos šalimi, kurioje visi pilnamečiai šalies gyventojai privalės pasiskiepyti nuo COVID-19, priešingu atveju bus taikomos baudos, siekiančios iki 3,6 tūkst. eurų. Lietuvos ekspertai šį sprendimą vadina „drąsiu“ ir abejoja, kad tokį metodą būtų galima taikyti ir Lietuvoje, nes visuomenėje tvyrančios įtampos skiepų klausimu vis dar išlieka. Tačiau atsakydami, ar taikyti baudas nesiskiepijantiems yra tikslinga, jų nuomonės – kardinaliai išsiskiria.

REKLAMA

Dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš privalomą skiepijimą reguliariuose savaitgalio mitinguose nuo tada, kai lapkritį buvo paskelbta apie tokius planus, siekiant padidinti vakcinacijos rodiklį Austrijoje.

Tačiau visos partijos, išskyrus kraštutinius dešiniuosius, palaikė šią priemonę – naujasis įstatymas buvo priimtas 137 balsais prieš 33.

REKLAMA

Vyriausybė iš pradžių norėjo, kad reikalavimas būtų taikomas visiems 14 metų ir vyresniems asmenims, o dabar bus taikomas tik pilnamečiams. Išimtys bus daromos nėščiosioms, neseniai persirgusiems koronavirusine infekcija ir žmonėms, negalintiems skiepytis dėl sveikatos priežasčių.

Numatoma, kad po „įžanginio etapo“ kovo viduryje nepasiskiepijusiems asmenims bus skiriamos baudos iki 600 eurų, o kai kuriais atvejais – iki 3,6 tūkst. eurų.

Slušnys palaikytų tokią priemonę Lietuvoje

Seimo sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys austrų sprendimą vadina „drąsiu“ ir tokią COVID-19 valdymo priemonę vertina palankiai.

„Tikriausiai jie priėmė sprendimą pasvėrę visus „už“ ir „prieš“ žinodami duomenis, kad vakcinacija, skiepai, yra vienintelis būdas saugiai gyventi visuomenėje. Matyt, jie mažiau žaidžia politika šioje vietoje – jie aiškiai pasako, kad nereikės mokėtų baudų, nereikės turėti jokių problemų, jei žmogus bus pasiskiepijęs“, – sako jis,

REKLAMA
REKLAMA

Kalbėdamas apie galimybę privalomus skiepus įvesti ir Lietuvoje, L. Slušnys pabrėžė, kad parlamentarams siūlyti šį pasiūlymą būtų „savotiška savižudybė“, nes įtampų šalies viduje netrūksta, tačiau patvirtino, kad sprendimą pats palaikytų.

„Labai esu griežtas šiuo klausimu ir gana drąsiai galėčiau sutikti, kad taip, nes pats buvau mąstantis, kad mums reiktų įvesti mokėjimą už tai, kad jis nesiskiepijęs pateko į ligoninę, kad naudoja resursus. Tačiau kalbant apie politinius motyvus, manau, kad mūsų visuomenėje tų pačių lietuvių, rinkėjų yra per daug, kurie stipriai priešintųsi. Tai galėtų sukelti tam tikrą suirutę – įvyktų pretekstas tokiems protestams kaip 1991 m. sausio 13 d., kai prasideda riaušės.

Man yra sunkiai įsivaizduojama, kad galėtume turėti tokį palaikymą Seime šiandien. Būčiau prie vienetų, kurie palaiko ir sutinku“, – nurodė parlamentaras.

Ar baudas taikyti dėl nusiskiepijimo yra tikslinga?

Kaip ir minima aukščiau, nesiskiepijantiems austrams baudos grės nuo 600 iki 3,6 tūkst. eurų.

REKLAMA
REKLAMA

Pasiteiravus L. Slušnio, ar skirti baudas dėl asmeninio nesutikimo skiepytis yra ne per drastiškas sprendimas, jis pabrėžė, kad tokį metodą taikyti yra tikslinga tuomet, kai „turima gelbėti daugumos situaciją prieš galbūt ne visuomet racionalią mažumą“.

„Šiuo atveju, kai yra nelogiškai kalbantys žmonės, kurie yra užsispyrę, kurie įrodinėja savo tiesas, yra logiška. <…> Austrai skaičiuoja, kiek kainuoja valstybei nepasiskiepijęs žmogus.

Kai kalbame apie nesiskiepijančius, valstybė skaičiuoja turimus resursus. Čia bauda yra tam, kad pasakytų, jog žmogus gali nesiskiepytų, bet už tokį sprendimą turės susimokėti“, – nurodo L. Slušnys.

Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje turime rekordą – 143 tūkst. išleista vieno asmens gydymui reanimacijoje.

„Reanimacijoje apie 90 proc. žmonių yra neskiepyti. Ką tai reiškia? Kad nepasiskiepiję asmenys serga labai sunkiai ir naudoja patį brangiausią resursą, nes mūsų reanimacijoje Lietuvoje yra pagal savo struktūrą nė kiek ne prastesnės nei Britanijoje ar Vokietijoje, toje pačioje Austrijoje. Daugelis įrangos yra pas mus. Vadinasi, tai yra labai brangi paslauga. Per vieną parą ji gali kainuoti 400 ir daugiau eurų. Čia yra tokia kaina.

REKLAMA
REKLAMA

 Tai austrai labai paprastai šiuos dalykus skaičiuoja. Jie skaičiuoja, kiek tai kainuoja ir šioje vietoje nebedaro politikos. Jeigu reikia skaičiuoti resursus, mes darome privalomą skiepijimą“, – sako  L. Slušnys.

Blinkevičiūtė: „Baudos yra virš visko“

Europarlamentė, Lietuvos socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė naujienų portalui tv3.lt sako nenorinti komentuoti Austrijoje priimtų sprendimų, tačiau pabrėžia, kad jos asmeninė pozicija visuomet buvo tokia, kad skiepytis nuo koronaviruso reikia ir būtina.

„Didžioji dauguma žmonių tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos valstybėse  taip ir elgiasi, ir pasiskiepijo ne tik po du kartus, bet ir po trečią skiepą. Iš tikrųjų, nuoširdžiai jiems dėkoju ir nuoširdžiai sveikinu“, – sako ji.

Pasiteiravus V. Blinkevičiūtės nuomonės, ar taikyti baudas nesiskiepijantiems yra geras sprendimas, atsakydama į klausimą ji buvo kategoriška: „Baudos jau yra virš visko. Vargu, ar tai galėtų būti taikoma ir Lietuvoje. <…> Nemanau, kad tai kažkas galėtų pasiūlyti“.

REKLAMA
REKLAMA

„Privalomas“ dažnai suprantamas kaip „prievartinis“

Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas, komentuodamas austrų sprendimą skiepyti visus pilnamečius asmenis privalomai, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad kiekviena šalis kovoje su COVID-19 pandemijos valdymu turi savo iššūkius.

„Ar tai būtų Britanija, ar tai būtų ES šalys, tiek dėl skiepų kampanijos, tiek dėl karantinų ir panašių dalykų vyksta piketai daugybėje valstybių. Mes nesame čia kažkuo unikalūs, nes daugelyje visuomenių yra problemų. Galbūt problemos ir nėra visiškai identiškos ar jų išraiškos formos nėra visiškai identiškos, bet su iššūkiais susiduria visos valstybės“, – pabrėžia jis.

Jis taip pat primena, kad ne vienoje pasaulio šalyje kalbos apie privalomą skiepijimą jau yra ne vieną mėnesį. Ne išimtis ir Lietuva.

„Dalis visuomenės vienose ar kitose šalyse atsisako skiepytis, turi pasipriešinimus kaip ir pas mus, galimybių pasams. Mūsų europarlamentarai turi pastabų žaliesiems pastabų Europos Parlamente ir panašiai. Bet vienareikšmiškai pasakyti, kad tai dėl to, kad skiepų kampanijos patiria krachą, tikrai nebūtų galima.

REKLAMA
REKLAMA

Akivaizdu yra tai, kad Lietuva su savo pasipriešinimais kylančiais viešojoje erdvėje tikrai nėra vieniša pasaulyje ir tai iš dalies gali nuraminti mūsų valdžia, bet iš kitos pusės manau, kad tai yra teigiamas dalykas, nes skirtingose šalyse yra taikomos skirtingi įrankiai, skirtingos technikos Ir iš jų galima daug dalykų išmokti. Kalbant šiuo atveju, kovidinė situacija lėmė tokius sprendimus“, –

Pasiteiravus, kokią visuomenės emociją iššaukia sprendimai su žodžiu „privalomas“, A. Katauskas nurodo, kad jis visuomenėje siejamas su žodžiu „prievarta“: „Valstybė priima kaip turi būti, o tu tam turi paklusti“.

Tai, anot jo, tam tikrai daliai visuomenės sukelia pasipriešinimą, o tokių dalykų, kaip privalomo skiepijimo įvedimas, labai priklauso ir nuo pačios visuomenės.

„Kadangi esame girdėję ir Lietuvoje siūlymų, kad turėtų būti privalomas skiepijimas, atminkime, kokios kilo diskusijos ir pas mus. Dabar tie neigiamai dalykai, kurie yra viešojoje erdvėje, neigiami dalykai dėl skiepų, dėl karantino, irgi yra atėję iš to laikotarpio, kai tai mobilizavo žmones prieš skiepus, ieškoti bendraminčių, kalbėtis.

REKLAMA
REKLAMA

Tolimesnė diskusija kai kuriuo laikotarpiu pavirto praktiškai nebeįmanoma, nes nuomonės išsiskyrė taip radikaliai, kad galima vieniems į kitus akmenis mėtyti, bet ne kalbėti“, – sako jis.

Neabejoja, kad privalomų skiepų siūlymas Lietuvoje galėtų išaukti neramumus

Privalomų skiepų tema, A. Katausko nuomone, būtų tam tikra „savižudybė“ daugeliui politikų. Jo įžvalgomis, netgi tie žmonės, kurie yra pasiskiepiję ir skiepijasi atsakingai, jie greičiausiai galėtų nepritarti tam.

„Todėl bet kokia agresyvi, ypatingai, prievartinė valdžios elgsena tikrai gali įžiebti dar papildomą žiežirbą, o mes turime tokią parako statinę. Gali būti, kad ta žiežirba nepateks į parako statinę, bet jeigu patektų – būtų karšta. Manau, kad šioje vietoje Lietuva dabar, turint omenyje, kad po truputėlį mes judame link geresnių vakcinacijos rezultatų, šalinsis visų papildomų dirgiklių, kalbėti apie tai reiktų tik tuo atveju, jei esame paruošę tą daryti. Kitu atveju, tai yra erzinimas “, – pabrėžia ekspertas.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pasaulyje privaloma vakcinacija nuo koronaviruso taikoma retai. Lig šiol tokį žingsnį yra žengę tik Ekvadoras, Tadžikistanas, Turkmėnija, Indonezija ir Mikronezija.

Ministerkai buvo prieš savaitę uzduatas klausimas, ar Lietuva nesieks kitų valstybių pavizdziu, sumažinti PVM, tai net kratytis pradėjo, kad Lietuva eis savo keliu, tada kodėl turėtų dėl skiepu sekti kitų pvz, prievartos jau ir taip pakanka pas esama valdzia
Nesuprantu kam privalomas skiepijimas reikalingas, kai labai maza dalis zmoniu tik yra nepersirge ar nevakcionuoti. Klausimas, kam vakcinuoti persirgusius, kurie visam gyvenimui turi imuniteta siai ligai? Ir nuo ko istikruju nori suvakcionuoti visa žmonija?
Heil Mengele atpildass bus
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų