linas slušnys

Atmosfera ne taip seniai įsteigtoje Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) kaip reikiant įkaitusi. Jos vadovas Audrius Šimaitis teigia, kad nesulaukusi papildomos milijoninės injekcijos įstaiga jau kitąmet gali tapti nemoki. Darbuotojai perpykę, kad sujungus kelias ligonines neskubama suvienodinti algas. Politikai tuo metu kraipo galvomis, ar pinigai įstaigoje išties tinkamai valdomi.

Gegužės trečiąjį penktadienį pirmą kartą Lietuvoje minint Vaiko dieną, politikai atkreipia dėmesį į neformalųjį švietimą ir jo finansavimo problemas. Šia proga surengtoje konferencijoje Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas Linas Slušnys sakė, kad vaikų neformalusis švietimas yra raktinis veiksmas, norint užkirsti kelią žalingiems įpročiams. „Šiandien turime grėsmes dėl masiškai plintančių žalingų įpročių tarp mokinių.

Seimui nepritarus iniciatyvai elektroninėmis cigaretėmis prekiauti tik vaistinėse su gydytojo receptu, šių pataisų vienas teikėjų „valstietis“ Aurelijus Veryga apgailestavo, kad šį kartą gydytojai esą „apgynė elektronines cigaretes“. „Noriu „padėkoti“ Seimo Sveikatos reikalų komitete dalyvavusiems ir prieš elektroninių cigarečių prekybos draudimą kalbėjusiems medikams. Kokia likimo ironija. Prieš kelis dešimtmečius gydytojai buvo naudojami tabako reklamose.

Ilgomis eilėmis nepatenkintiems gyventojams vis dažniau už sveikatos paslaugas nemažus pinigus tenka susimokėti iš savo kišenės. Nors daug kas paburnoja, kad ir taip moka mokesčius, o paslaugos negauna, politikai ir medikai atkerta, jog laikas nustoti kalbėti apie nemokamą mediciną. Dar daugiau – svarstoma, kokie galėtų būti nauji paslaugų apmokėjimo modeliai.

Balandžio pradžioje minint Pasaulinę sveikatos dieną medikų lūpose optimizmo mažai – sveikatos sistema finansuojama per mažai, geresnėmis darbo sąlygomis ir didesniais atlyginimais viliojami jauni specialistai dairosi į užsienį. Pacientai gi skundžiasi ilgomis eilėmis pas gydytojus. Kita vertus, vis tik patys pasitikrinti profilaktiškai, kas padėtų išvengti ligų, neskuba. Konstatuojama, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema kol kas nepajėgi finansuoti visų, kuriems reikia paslaugų.

Perdegimas ir nepakeliama psichoemocinė atmosfera įstaigose, nevaldomi agresyvūs pacientai, emocinis smurtas – ne vienus metus medikų bendruomenės linksniuojamos problemos. Dalis medikų, neatlaikę spaudimo, palieka darbus, kai kurie – net nusižudo. Nors Sveikatos apsaugos ministerija lenkia pirštus, ką daro situacijai keisti, realių pokyčių pasigendama. Konstatuojama, kad vis daugiau medikų savo noru pasirinktame profesiniame kelyje dirbant kasdienį darbą ima jaustis lyg temptų Sizifo akmenį.

Elektroninių cigarečių ir pildyklių perpardavėjams grės baudos ir prekių konfiskavimas, nutarė Seimas. Šeštadienį 96 parlamentarams balsavus už ir vienam susilaikius priimtos atitinkamos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos. „Iki šiol elektronines cigaretes, jų talpykles galėjo pardavinėti bet kas ir nelabai galėjome sugaudyti, ypač kai vaikai dalijasi vieni su kitais. Pagaliau bus sureguliuotos ir elektroninių cigarečių pardavimo taisyklės šituo įstatymu.

Parlamentarai šeštadienį planuoja padidinti baudas už rūkalų pardavimą nepilnamečiams ir jas įvesti elektroninių cigarečių bei jų pildyklių perpadavėjams. „Tikimės uždėti apynasrį elektroninių cigarečių pardavėjams, kurie prekiauja mokyklose, per socialinius tinklus, taip pat ir tai darantiems nepilnamečiams“, – BNS sakė Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos narys Linas Slušnys.

Šiuo metu Lietuvoje gali būti skiriamos baudos už pedagogų garbės ir orumo pažeminimą nuo 50 iki 300 eurų. Tokią baudą gali paskirti arba policija, arba savivaldybės administracijos darbuotojas.  Į tai dėmesį atkreipė premjerės Ingridos Šimonytės patarėja švietimo klausimais Aistė Kairienė, ketvirtadienį dalyvavusi Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos surengtoje diskusijoje apie smurtą prieš mokytojųs iš mokinių arba jų tėvų.

Penktadienį keliams tūkstančiams Lietuvos mokytojų pradėjus streiką dėl nepakankamų atlyginimų, Seimo narys, konservatorius Linas Slušnys socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė sunkiu momentu mokykloms galintis be atlygio padėti. Jis nurodė galintis mokyklose vesti įvairias pamokas, įskaitant ir Gyvenimo įgūdžių programą. „Man rūpi vaikai. Jeigu Vilniuje reiktų savanoriškos pagalbos mokytojų streiko metu, mielai per savaitę skirčiau kokias 4-5 val.

Pastarosiomis savaitėmis itin daug diskusijų susilaukė šiemet mokyklose startuojanti „Gyvenimo įgūdžių“ programa. Reformos kritikai teigia, kad programa nėra reikalinga, mokytojai nėra tinkamai pasirengę – reikalauja kuo greičiau ją stabdyti. Viena iš programos rengėjų Daiva Šukytė taip pat teikia konsultacines paslaugas mokykloms, siekiant pasiruošti dėstyti jos sudarytą programą. Ji sutiko portalui tv3.lt atsakyti į dažnai kylančius klausimus.

Konservatorius Linas Slušnys sako neigiamai vertinantis 23 opozicijos narių pasirašytą kreipimąsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl jo pagalbos žmonai jos veikloje. Valdančiųjų oponentų teigimu, L. Slušnys galimai padėjo savo žmonai mokyklose platinti vadovėlius, kuriuos išleido šeimos verslas. Dėl šių įtarimų kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją su prašymu nustatyti, ar Seimo konservatorių atstovas nepažeidė politikų elgesio principų.

Opozicija įtaria, kad valdančiųjų konservatorių frakcijai priklausantis Linas Slušnys vykdė su Seimo nario statusu nesuderinamą veiklą. Valdančiųjų oponentų teigimu, L. Slušnys galimai padėjo savo žmonai mokyklose platinti vadovėlius, kuriuos išleido šeimos verslas. Dėl šių įtarimų kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją su prašymu nustatyti, ar Seimo konservatorių atstovas nepažeidė politikų elgesio principų.

Daug aistrų ir diskusijų sukėlusi „Gyvenimo įgūdžių“ programa moksleiviams, kai kuriems pedagogams ir politikams bado akis ir dėl sąsajų su konservatorių partija. Konkrečiau – su Seimo nario Lino Slušnio šeimos verslu. Paaiškėjo, kad pačią programą ir jos rekomendacijas rengė jo žmona. Dėl to Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) inicijuoja peticiją, kuria ragina stabdyti šį rudenį mokyklose startavusią gyvenimo įgūdžių programą.

Daug aistrų ir diskusijų sukėlusi „Gyvenimo įgūdžių“ programa moksleiviams, kai kuriems pedagogams ir politikams bado akis ir dėl sąsajų su konservatorių partija. Konkrečiau – su Seimo nario Lino Slušnio šeimos verslu. Paaiškėjo, kad pačią programą ir jos rekomendacijas rengė jo žmona. L. Slušnys su žmona parengė ir knygas bei pratybas, kurias pardavinėja mokykloms – dėžes į jas vežioja pats parlamentaras.

Dėl galimo balsavimo už kitą Seimo narį kone už rankos pričiuptas Petras Gražulis ir dar kartą gali išsisukti nuo atsakomybės. Seimas pradėjo apkaltos Gražuliui procedūrą, bet iš karto susidūrė su sunkumais. Nors valdantieji planavo viską sutvarkyti vienu prisėdimu, pavyko įveikti vos vieną iš 6 būtinų stadijų parlamente.

Petrui Gražuliui vėl rimtai pakvipo apkalta. Su teismo ekspertais ištyrusi vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kad Gražulis galimai balsavo už savo salės kaimyną Liną Jonauską, specialioji Seimo komisija nusprendė, kad pagrindas pradėti apkaltą yra. Gražulis tai vadina politiniu susidorojimu ir neatsimena, spaudė mygtuką, ar ne. O detektyvas tuo nesibaigia. Komisija apkaltino Andrių Palionį galimai davus melagingus parodymus ir skundžia jį prokurorams.

Naktį Varėnos rajone, Merkinėje, nežinomi vandalai išniekino partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą. Apipylė jį baltais dažais, skirtais automobiliams dažyti. Netametama, kad tai prorusiškų veikėjų provokacija prieš gegužės – 9-ąją, tarybinės armijos pergalės prieš Vokietiją šventę, švenčiamą Putino Rusijoje. Kad Merkinės centre stovintį paminklą partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui kažkas apliejo dažais – pastebėta ryte.

Seimo nario Petro Gražulio apkaltos komisijos darbas pratęstas iki gegužės 17 dienos, taip pat pakeistos dvi jos narės. „Paprašyta atlikti vaizdo įrašo ekspertizę, prašome pratęsti komisijos darbą iki gegužės 17 dienos, kad būtų galima atlikti tyrimą ir pateikti išvadą Seimui“, – sakė komisijos pirmininkas konservatorius Linas Slušnys. Už tai, kad komisijos darbas būtų pratęstas ir pakoreguota jos sudėtis, antradienį balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 12 ir susilaikė 45 parlamentarai.

Parlamentaras Linas Slušnys gailisi prisidėjęs prie Gitano Nausėdos rinkimų komandos. Anot jo, pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad galios pozicija prezidentui „susuko galvą“, o jo deklaruojamos vertybės neatitinka realybės. Apie tai jis trečiadienį parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Ką čia slėpti, jaučiuosi šiek kaltas, kad praeituose prezidento rinkimuose buvau Gitano Nausėdos komandoje ir padėjau jam atsidurti ten, kur jis dabar yra.

Vaikai vis mažiau pasitiki savo tėvais, auga jų bendraamžių įtaka ir polinkis į rizikingą elgesį, kartu ir į narkotikų vartojimą, pastebi specialistai. Vis dėlto, anot jų, imtis pernelyg griežtų kontrolės priemonių nereikėtų – tai vaikus gali paskatinti dar labiau atsiriboti nuo šeimos ir specialistų. Efektyviausia priemonė yra ryšio su vaikais kūrimas ir jų sąmoningumo ugdymas. Vaikai narkotikų gauna be problemų, svaiginasi vis dažniau, tačiau ne visada supranta, ką iš tikrųjų vartoja.

Dėl Petro Gražulio Seime sudaryta speciali komisija šiandien bandė atlikti paties Gražulio apklausą. Jis kaltinamas, kad slapčia balsavo už savo pašonėje sėdinti socdemą Liną Jonauską. Pats Petras dabar dievagojasi neprisimenantis, ar tą padarė, ir tuo pačiu nepraleido progos įgelti valdantiesiems, kurie sudaro daugumą šioje komisijoje. Apkaltino juos šališkumu, kurtumu ir dvigubų standartų taikymu.

Šį vakarą TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ – sunki, tačiau būtina tema apie vaikų saugumą ir pedofiliją. Pastaruoju metu apie vaikų tvirkinimo atvejus išgirstame vis dažniau. O kai tai daro net buvę ar esami Seimo nariai, ir vaikai nebegali būti saugūs net būreliuose, kyla klausimas – kaip apsaugoti savo vaikus ir pažaboti pedofilus, kurių Lietuvoje gali būti iki 10 tūkst.

Šį vakarą TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ – sunki, tačiau būtina tema apie vaikų saugumą ir pedofiliją. Pastaruoju metu apie vaikų tvirkinimo atvejus išgirstame vis dažniau. O kai tai daro net buvę ar esami Seimo nariai, ir vaikai nebegali būti saugūs net būreliuose, kyla klausimas – kaip apsaugoti savo vaikus ir pažaboti pedofilus, kurių Lietuvoje gali būti iki 10 tūkst.

Seime ketvirtadienį įvyko demokratijos spektaklis. Opozicija bandė išsiaiškinti, ar iš tiesų valdantieji melavo ir nutekino informaciją savo buvusiam kolegai Kristijonui Bartoševičiui. Ir kas sako netiesą? Kaip pasisuks šis skandalas ir kada sužinosime tikrąją tiesą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo nariai Linas Slušnys ir Lukas Savickas.

Vaikai per daug laiko praleidžia prie kompiuterių, telefonų ir kitų išmaniųjų įrenginių, taip kenkia savo psichinei ir fizinei sveikatai. Dėl to vaikams dažnai skaudą galvą, pykina, jie netgi nebenori valgyti arba kemša nesveiką maistą, taip pat nebemoka gyvai bendrauti su draugais. Tokias išvadas pateikia Vilniaus universiteto mokslininkai: esą su rimtomis bėdomis Lietuvoje susiduria vienas iš 7 vaikų.

Pedofilija įtariamas Kristijonas Bartoševičius neteko Seimo nario mandato. Kartu su šiuo sprendimu jis netenka ir teisinės neliečiamybės, tad prokurorai galės jam oficialiai pareikšti įtarimus. Apie pedofilijos skandalą pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė – ji pareiškė, kad jai jau dabar sunku su tuo gyventi. Kiti konservatoriai ragina neskubėti teisti Bartoševičiaus, mat jo kaltė dar neįrodyta.

Kol kas nežinomos jokios detalės ir faktai, apie partiją krečiantį skandalą dėl kaltinimų parlamentarui Kristijonui Bartoševičiui, sako jo frakcijos kolega Linas Slušnys. Jo nuomone, dažnai pasitaiko, kad panašūs kaltinimai „baigiasi niekuo“, todėl parlamentaras ragina susilaikyti nuo emocijų. Apie tai parlamentaras antradienį parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Stebiu mūsų partijos skandalą, skaitau visas naujienas, komentarus, nuomones ir tikrai bandžiau susilaikyti nekomentavęs.

Socialiniuose tinkluose – parlamentaro Lino Slušnio ir Ignalinos rajono savivaldybės konfliktas. L. Slušnys apkaltino rajone esančią Didžiasalio „Ryto“ gimnaziją netinkamai ugdant vaikų pilietiškumą, tačiau tiek mokykla, tiek savivaldybė atkerta, jog šiam klausimui mokykloje yra skiriamas tinkamas dėmesys ir reikalauja viešo parlamentaro atsiprašymo. Parlamentaras L. Slušnys dar praėjusią savaitę pasidalino istorija, po kurios, kaip pats sako, trūko kantrybė.

Dar viena papildomo laisvadienio darbuotojams idėja skinasi kelią Seime. Socialdemokratės Orinta Leiputė ir Rimantė Šalaševičiūtė nori įpareigoti darbdavius kartą per metus leisti darbuotojui pasiimti laisvą dieną ir pagal prevencijos programas pasitikrinti sveikatą. O už tą laisvą dieną darbdavys turės ir sumokėti. Žmonės tokia idėja džiaugiasi – mat sveikatos pasitikrinti ir išbėgti iš darbo neturi kada. Tiesa, tokį socdemių siūlymą kritikuoja kai kurie konservatoriai.

Po daugiau nei 10 metų Seimo kavinėje parlamentarai vėl gali nusipirkti alkoholio. Tačiau nestipraus – iki 15 laipsnių. Kai kurie parlamentarai neslepia, kad esant progai pakels vyno taurę, o kitiems atrodo, kad restorane turėtų būti ne vien vyno, šampano ir alaus, bet ir stipresnio alkoholio – prabangaus viskio.

Insulto ištiktas alytiškis greitosios medicinos pagalbos laukė net 40 minučių, o po to daugiau nei 3 valandas buvo vežiojamas iš vienos ligoninės į kitą, dėl ko vyro gyvybės išsaugoti nepavyko. Medikų veiksmai sunkiai suprantami, tačiau šie irgi turi savo paaiškinimą. Esą kalti juos suklaidinę mirusiojo artimieji. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Premjerės Ingridos Šimonytės reitingas – žemiausias per 11 metų, o Vyriausybe nepasitiki 68 procentai naujausios apklausos dalyvių. Seimo narė Agnė Širinskienė mano, kad reitingai būtų dar didesnėje duobėje ir juos gelbėja karo Ukrainoje laikotarpis, mat žmonės ieško psichologinės atramos valstybėje. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo nariai Linas Slušnys ir Agnė Širinskienė.

Valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija susiduria su ne tik rekordiškai žemais reitingais, bet ir gandais apie vidaus tarpusavio nesutarimus. Naujausias pavyzdys – kritiškai priimti Mykolo Majausko siūlymai. Tačiau frakcijos narys Linas Slušnys tikina, kad jokios trinties nejaučia, o ir kolegos esą jau įprato prie labiau socialistinių M. Majausko idėjų.

Palankus premjerės Ingridos Šimonytės vertinimas – žemiausias per 11 metų, Vyriausybės reitingas – žemiausias per šią ministrų kabineto kadenciją. Ar ši valdžia vis dar turi pakankamą piliečių pasitikėjimo kreditą? Ar bus užglaistyti gyventojų nepasitenkinimai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Linas Slušnys ir Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė.

Penktadienį Vilniuje susituokė Seimo narys Linas Slušnys (54) ir Daiva Šukytė (50). Šią žinią naujienų portalui tv3.lt patvirtino pats politikas. Poros civilinė santuoka 15 val. įregistruota sostinėje rugsėjo 30-osios popietę stebint tik liudininkams – jų vaikams. „Abu su brangiausia atlėkėme, atvažiavo abu vaikai – vienas iš darbo, kitas iš mokslų. O mes išvažiavome savų darbų dirbti [įregistravę santuoką]“, – pasakoja L. Slušnys.

Daugelį lietuvių papiktino žinia, kad konservatoriai su koalicijos partneriais užsimojo beveik dvigubai pakelti politikams algas. Gyventojai neatsistebi, už ką ministrams ir Seimo nariams reikia mokėti daugiau, kai Lietuva pagal skurdą, turtinę nelygybę ir infliaciją velkasi Europos Sąjungos uodegoje. Tačiau valdantieji tikina, kad du tūkstančiai eurų Seimo nariui ar beveik trys tūkstančiai eurų premjerui ar Seimo pirmininkui yra gėdingai maža alga, todėl ją kelti reikėjo jau seniai.

Seime virė diskusijos dėl alkoholio draudimų švelninimo. Liberalas Andrius Bagdonas siūlė leisti alkoholiu prekiauti ir rugsėjo pirmąją, jei ji sutampa su savaitgaliu, o prekybos svaigalais draudimą perkelti į artimiausią darbo dieną. Tuo metu konservatorius Linas Slušnys, parengęs įstatymo projektą, kuriuo uždraustų alkoholio prekybą sekmadieniais – jį atsiėmė, tačiau neneigia, kad klausimas gali grįžti į parlamento darbotvarkę kiek vėliau.

Dvi dienas Kaunas aidi nuo sirenų, o Laisvės alėjoje pagalbą teikia gausybė medikų. Vyksta 14-osios greitosios medicinos pagalbos žaidynės. Medikai mokosi gelbėti sužeistus, apsinuodijusius ir sutrikusios psichikos pacientus, pirmą kartą žaidynėse inscenizuota ir masinė nelaimė, kurioje teko gelbėti apie 400 nukentėjusiųjų. Scenarijus toks: sprogimas įvyksta Kauno Sobore. O iš šventovės esą veržiasi dūmai ir klykdami bėga šimtai žmonių.

Nuo liepos įsigaliojęs draudimas pardavinėti elektroninių cigarečių skysčius su braškiniais, bananiniais ar kitais patraukliais skoniais neveikia. Dalis verslininkų vis dar ramia sąžine pardavinėja anksčiau atsivežtų skysčių likučius, o kiti stengiasi paslėpti skonį: keičia pakuotes, malonius aromatus maišo su tabako skoniais. Pasirodo, parduotuves tikrinančios institucijos gudraujančio verslo bausti negali, nes neturi laboratorijos, kuri galėtų tikrinti įtartinų skysčių sudėtį.

Nuo rytojaus parduotuvėse nebeliks elektroninių cigarečių su skoniais. Įsigalioja naujas draudimas, kuris nuo liepos pirmosios leis verslininkams prekiauti tik tabako skonio gaminiais. Nors valdžia taip siekia apsaugoti jaunimą, atbaidyti vaikus nuo minties patraukti braškinę, vyšninę ar arbūzinę elektroninę cigaretę, rūkaliams toks draudimas kelia šypseną – jie aiškina, kad į elektroninę cigaretę pilama skystį su skoniu susimaišys patys ir taip apeis naują tvarką.

Seime gali būti atliekamas tyrimas, kas vartoja narkotikus. Valstiečių frakcijos narė Ligita Girskienė kreipėsi į parlamento valdybą ir prašo, kad specialistai išsiaiškintų, ar Seimo rūmuose lankosi kvaišalus vartojantys žmonės. Opozicijos narė sako, kad to jos prašo rinkėjai – esą klausantis seimūnų kalbų kartais susidaro įspūdis, kad kai kurie gali būti apsvaigę. Parlamentarai ir juokiasi ir stebisi dėl tokios idėjos – vieni sako, kad to nereikia, o kiti neprieštarauja.

Gerus 18 metų neįsivaizdavęs galintis gyventi be cigaretės Nikita Maliutinas šiandien didžiuojasi išsikapstęs iš varginančios priklausomybės. Jis neslepia, kad jei ne paties valingas nusiteikimas atsikratyti rūkymo, tą padaryti būtų buvę labai sunku. Specialistai antrina jam pažymėdami, kad opi problema išlieka ne tik vis dar gili stigma, bet ir nekompensuojami vaistai norint pagyti nuo šios priklausomybės.

Ukrainietės Marinos Fursovos akyse – nevilties ir padėkos ašaros. Į Lietuvą nuo karo pabėgusi mama laidai „Karštai su tv3.lt“ sakė esanti dėkinga, kad su dviem dukrom čia gavo prieglobstį, o naktimis nebereikia krūpčioti nuo raketų sprogimų, griūvančių namų ir dūžtančių langų garsų. Į Lietuvą Marina atvyko iš šalia Kyjivo esančio Bela Cerkvos miestelio. Jau pirmomis karo dienomis moteriai ir jos vaikučiams teko patirti tikrą siaubą.

Paskelbus nepaprastąją padėtį ir karo pabėgėliams iš Ukrainos plūstant į Lietuvą opoziciniai socialdemokratai siūlo laikinai stabdyti ligoninių tinklo pertvarką. Jų teigimu, atvykėliams ir rajonuose reikės garantuoti sveikatos paslaugas, tad tokiai reformai nėra laikas. Valdantieji gi atkerta, kad tokie siūlymai – sabotažas prieš valstybę.

Europos šalys viena po kitos atšaukia koronaviruso ribojimus. Kai kurie Lietuvos parlamentarai svarsto, kad ir mums jau būtų laikas dėti tašką ir pandemiją paleisti savieigai. Jų teigimu, kai kasdien COVID-19 užsikrečia 10 tūkst. ir daugiau gyventojų, dabartinės priemonės yra praktiškai neveiksmingos, tad kokia esmė jas turėti? Danija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Norvegija, Airija.

Epidemiologinė situacija Lietuvoje toli gražu ne optimistinė. Koronaviruso užsikrėtimo atvejams kasdien siekiant keliatūkstantinius rodiklius, šios ligos gydymui skirtos lovos tirpsta. Skaičiuojama, kad kas mėnesį bendrai išleidžiamos COVID-19 pacientų gydymo sumos vidutiniškai siekia per 5,5 mln. eurų.

Austrija vasarį taps pirmąja Europos šalimi, kurioje visi pilnamečiai šalies gyventojai privalės pasiskiepyti nuo COVID-19, priešingu atveju bus taikomos baudos, siekiančios iki 3,6 tūkst. eurų. Lietuvos ekspertai šį sprendimą vadina „drąsiu“ ir abejoja, kad tokį metodą būtų galima taikyti ir Lietuvoje, nes visuomenėje tvyrančios įtampos skiepų klausimu vis dar išlieka. Tačiau atsakydami, ar taikyti baudas nesiskiepijantiems yra tikslinga, jų nuomonės – kardinaliai išsiskiria.

Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl įstatymo papildymo, kuriuo siekiama įteisinti vakcinų sukeltos žalos atlyginimą, tarp opozicijos ir valdančiųjų kilo konfliktas. Seimo opozicijos atstovai svarsto, kad valdantieji bijo gauti tiek daug kreipimųsi, jog valstybė nebus pajėgi jų patenkinti. Todėl esą bando apsidrausti, kad nereikėtų iš biudžeto mokėti milžiniškų sumų.