Nors nėra vieningai sutariama, kas nulemia „antisisteminio“ kandidato etiketę, dažnai prie tokių kandidatų priskiriami žmonės, kurie neturėjo ankstesnės patirties, teigia esą kalba už „paprastus žmones“, siūlantys neįprastas ir kontraversiškas politines idėjas. „Antisisteminio“ etiketė gali būti naudojama tiek kaip teigiama tokius kandidatus palaikančių asmenų, tiek kaip neigiama, kuomet norima šiuos kandidatus pavaizduoti kaip nerimtus, ar drumstančius ramybę.
Kalbant apie nesisteminius, pagrindinių partijų neremiamus kandidatus, bene dažniausiai girdimas advokato Igno Vėgėlės vardas. Nors I. Vėgėlė dar oficialiai nepaskelbė savo kandidatūros, jis ne kartą yra sakęs, jog svarsto tokią galimybę, be to, paskutinėse apklausose užima antrą vietą po dabartinio prezidento Gitano Nausėdos ir lenkia premjerę Ingridą Šimonytę, 2019 m. rinkimuose pralaimėjusią antrame ture.
I. Vėgėlė buvo du kartus išrinktas Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininku. 2022 m. baigęs antrą kadenciją, balsų dauguma buvo išrinktas Advokatų Garbės teismo nariu.
I. Vėgėlė ypatingai didelio populiarumo susilaukė pandemijos metu. 2021 m. rugpjūčio 21 d. vykusiame Visuotiniame Lietuvos advokatų susirinkime, jis rėžė kalbą, kritikuojančią tuo metu galiojusį Galimybių pasą bei su pandemija susijusius įvestus apribojimus. Nepaisant kitų teisininkų kritikos, įrašas netrukus pradėjo sparčiai plisti ir kitą savaitę buvo surinkęs virš 780 tūkst peržiūrų „Facebook“, įrašu buvo pasidalinta virš 28 tūkst. kartų. Vėliau, pandemijai pasibaigus, Ignas Vėgėlė kritikavo iniciatyvas, siekiančias rinkti lėšas pagalbai COVID pandemijos ir karo Ukrainoje metu. „Nė vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, šios pareigos [ataskaitų VMI, TV3 past.) laiku (iki gegužės 1 dienos) neatliko. Gal nebuvo jokios paramos? Tas pats ir kalbant apie pagalbą Ukrainai? Atviras ir viešas klausimas: ar VMI nubaudė kokią įstaigą ar įmonę, gal girdėjome apie patikrinimus? Ne, baikit, kam? Gavai labdaros ir – į užsienį pokerio žaisti. Žiūrėk, ir išloši labdaringų pinigų...“, – tuo metu teigė I. Vėgėlė.
Rinkėjus skirsto į kelias kategorijas
Komunikacijos bei viešųjų ryšių eksperto L. Kontrimo teigimu, galimus I. Vėgėlės rinkėjus galima išskirti į kelias kategorijas.
„Vėgėlei simpatijas reikš žmonės, nusivylę tiek prezidentu Gitanu Nausėda, tiek valdančiąja dauguma. Trečia grupė yra žmonės, kuriuos galime pavadinti „balsuotojais prieš“. Jie nepalaiko jokių politikų, dažnai į rinkimus neina visai. Jie kandidate mato žmogų, kuris pats būdamas ne politiku, gali suvienyti daugelį jėgų, išpildyti jų lūkesčius.
Keletas partijų turi stabilesnių elektorato grupių. Bet maždaug pusė žmonių rinkimuose arba nedalyvauja, arba eina į rinkimus pagal nuotaiką. Jeigu į šį elektoratą jam pavyks prisibelsti, jis turi labai gerus šansus prezidento rinkimuose“, – teigė komunikacijų ekspertas.
Pasak L. Kontrimo, dėl rinkėjų, kurie nori balsuoti „prieš sistemą“, kovos mažiausiai keli kandidatai. Be I. Vėgėlės, prie šios kategorijos viešųjų ryšių ekspertas taip pat priskiria kelis kitus potencialius kandidatus.
Viena iš jų – filosofė Nida Vasiliauskaitė, neseniai įkūrusi partiją „Antroji Lietuva“. Ji savo kandidatūros nepaskelbė, bet dalyvavimo prezidento rinkimuose galimybės neatmetė.
Kitas toks kandidatas – visuomenininkas, vienas iš aktyvių Didžiojo šeimų maršo dalyvių: Antanas Kandrotas, dažniau žinomas Celofano pravarde. Nors gandai apie jo dalyvavimą prezidento rinkimuose sklandė kurį laiką, A.Kandrotas ketvirtadienį paskelbė apie dalyvavimą prezidento rinkimuose. „Antanas Kandrotas skelbia sieksiantis Lietuvos Respublikos prezidento posto“, – taip teigiama jo socialinių tinklų paskyrose.
Eksperto teigimu, didesnis kandidatų pasirinkimas galėtų padėti valdantiesiems, išskaidant balsus.
„Įvairiaspalvės, kontraversiškos publikos ėjimas į rinkimus yra naudingas pirmiausiai senosioms establishmento partijoms – konservatoriams ir socialdemokratams. Jiems yra naudinga, kai atsiranda daug smulkių kandidatų. Jie nugraibsto po procentą kitą, bet lemiamos bangos nesukelia.
Dėl to labai svarbu, kad tos partijos, kurios atsakingai ruošiasi rinkimams (valstiečiai, Vardan Lietuvos, socialdemokratai – red. past.) – joms labai svarbu pagalvoti apie patrauklią rinkimų kampaniją, kuri sugebėtų prikalbinti rinkėjus, kurie svarsto balsuoti už marginalinius veikėjus, ateiti balsuoti už „sistemines“ partijas“, – sakė viešųjų ryšių ekspertas.
Vis dėlto, egzistuoja ir kelios aplinkybės, kurios galėtų nulemti sėkmingą šių kandidatų pasirodymą. L. Kontrimo nuomone, tai būtų padidėjęs rinkėjų aktyvumas ir sėkmingas rinkimų maratono startas.
„Jeigu žiūrėtume į galimybes, yra atrodytų menkas niuansas, kuris gali pakeisti viską – t.y aktyvi politinė rinkodara, aktyvus rinkimų maratonas. Ir kas tą maratoną užkurs, aš dar nežinau. Kas to imsis, gali radikaliai pakeisti susiklosčiusią situaciją. Tai kaip minėjau, gali nulemti politinė rinkodara ir antras dalykas – rinkėjų aktyvumas. Jeigu rinkėjų aktyvumas šoktų bent 20 proc., tada negalės būti tikras nei Nausėda, nei konservatorių, nei socialdemokratų kandidatas, kad jiems pavyks laimėti, ar net patekti į antrą turą“, – teigė viešųjų ryšių ekspertas.
Pasak L.Kontrimo, neretai panašūs kandidatai prezidento rinkimuose dalyvauja ne tam, kad laimėtų, o norėdami save pareklamuoti prieš kitus rinkimus: Europos parlamento ir ypač – Seimo.
„Atsiminkime, kad kitais metais bus net 3 rinkimai. Tad daug kandidatų, kurie skelbsis dalyvaujantys prezidento rinkimuose, iš tiesų sau darysis politinę reklama kitiems – Europos parlamento, o greičiausiai, Seimo rinkimuose. Žiūrint iš šio rakurso, galėsime matyti, kurie kandidatai manipuliuoja rinkėjų pasitikėjimu. Iš silpnų kandidatų tikėtis rimto pasirodymo tikėtis neverta – tai jėgų aušinimas. Nebent tai žmonės, turintys ką pasakyti, tada debatai būna smagesni. Bet reikia žiūrėti, kas yra jų tikslas. Galbūt jų tikslas ne prezidento postas, o artėjantys Seimo rinkimai“, – svarstė viešųjų ryšių ekspertas.
Pro-rusiški kandidatai sėkmingi nebus
Kitas asmuo, paskelbęs savo kandidatūrą artėjančiuose prezidento rinkimuose – gydytojas hematologas, mokslų daktaras Eduardas Vaitkus. Šis kandidatas daugiausiai žinomas dėl priešiškų skiepams ir itin anti-vakarietiškų pažiūrų.
Rugsėjo 12 d. jis savo „Facebook“ paskyroje buvo pasidalinęs 46 rinkiminės programos punktais, tarp jų – idėja rengti referendumą dėl išstojimo iš NATO, diplomatinių ir ekonominių santykių atstatymas su Rusija. Vis dėlto, komunikacijos ir viešųjų ryšių eksperto L. Kontrimo teigimu, tiek Eduardo Vaitkaus, tiek bet kokio kito Rusijai palankaus kandidato šansai – itin menki.
„Nemanau, kad toks kandidatas bus sėkmingas. Parėkauti NATO lauk, Ukrainos neberimkime, žiūrėkime tik savo – tokie šūkiai gali atrodyti drąsiai, kol nesusiduriama su rūsčia realybe. Tada tie žmonės pralaimi į vienus vartus. Lietuvos gyventojai plačiu mastu nerinks žmogaus, kuris nemato politinės realybės, kuri klostosi aplink Europą ir pasaulį. Mes kaip tauta nesame tiek nupušę, nesame savižudžiai. Taip, daliai žmonių gal patiks tokia bravūra, bet tai bus labai mažas rinkėjų procentas“, – sakė viešųjų ryšių ekspertas.
Išpopuliarėjo pandemijos metu
Visus anksčiau išvardytus kandidatus vienija vienas panašumas – visi jie sugebėjo itin stipriai savo populiarumą pasididinti pandemijos metu, kritikuodami įvestus apribojimus ir tuo metu galiojusį galimybių pasą.
Nors apie pandemiją kalbama vis mažiau, L. Kontrimu teigimu, pandemijos nuoskaudos tikrai gali būti aktualus prezidento rinkimų metu, ypač anti-sisteminiams kandidatams.
„Pandemija yra susijusi su labai stipriu emociniu ir simboliniu rinkiniu, kurį daugelis žmonių išgyveno. Tos emocijos yra negatyvios, tiek buvusios patirties, tiek valdžios atžvilgiu. Jeigu bus teisingai įjungti trigeriai, anti-sisteminiai kandidatai galės kalbėti apie tai, kaip bandė ginti kitokią nuomonę.
Emocija rinkimuose yra didelis ginklas. Tikrai neatmesčiau, jog bus prisiminta. Bet kita pusė irgi tikrai išnaudos šį klausimą, pavyzdžiui prieš Igną Vėgėlę. Tėvynės sąjungos, o gal net ir Nausėdos rinkėjai bandys apeliuoti į sveiką protą, kad nebuvo galima kitaip, kad nieko nežinojome, dėl to ir pridarėme klaidų.
Tokie kaip Ignas Vėgėlė bus pastatyti kaip trukdytojai, tvarkos griovėjai. Savam elektoratui jie tokią žinutę ir nuneš ir, manau, jog savas elektoratas tai išgirs“, – teigė viešųjų ryšių ekspertas.
