Tikisi, kad bus išgirsti
„Mazuroni, nebūk Chevrono bezdžionė", „Aukštieji ponai, už kiek parduodate Lietuvą?", „Vanduo – Lietuvos auksas, neleiskime užteršti", „Lietuvą turim vieną", „Chevron = Gazprom" – su tokiais užrašais antradienio vidurdienį prie Prezidentūros susirinko mažiausiai 150 žmonių, kaip teigia mitingo organizatoriai, iš visos Lietuvos. Mitingo dalyviai nerimauja, kad skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba Žemaitijoje kelia grėsmę vandeniui – jis gali būti užterštas.
Prie pavienių į bendrą masę susijungusių žmonių grupelių buvo matomos lentelės su miestų ir gyvenviečių pavadinimais – Klaipėda, Tauragė, Šilutė, Šilalė, Natkiškiai ir kiti. Kaip portalui balsas.lt tvirtino mitingo organizatorius, Tauragės ugniagesių asociacijos prezidentas Vladas Liekis, susirinkę 150 žmonių tėra pradžia, esą laukiama atvykstant dar daugiau žmonių. Iš viso prie Prezidentūros jų turi susirinkti apie 500.
„Šis mitingas yra už švarų vandenį, už sveiką Lietuvą", – lakoniškai mitingo tikslą įvardijo V. Liekis. Pasak jo, susirinkę žmonės tikisi, kad jų nuomonė bus išgirsta.
O išgirsta, bent jau tiesiogine prasme, ji turėtų būti. Mitingo dalyviai be gausių transparantų savo nuomonei išreikšti pasitelkė ir dainavimą. Mitinguotojai garsiai traukė liaudiškas dainas, grojo muzikos instrumentais ir atrodė geros nuotaikos. Nors tarp jų dominavo vyresnio amžiaus žmonės, buvo galima pamatyti ir jaunesnių veidų. Vieni jų surengė tikrą muzikos šou su būgnais ir kitais instrumentais.
„Leidimas žvalgyti ir eksploatuoti skalūnų dujas galutinai sužlugdys žemės ūkį ir užterš geriamąjį vandenį. Europa dar tik stebi, tiria šį pavojingą dujų žvalgybos ir gavybos procesą ir kol kas neįsileidžia. Lietuvos Vyriausybė, „Chevron Lietuva“ parduoda mūsų žemę, mūsų gyvenimus neatsiklaususi savo žmonių“, – oficialiame pranešime anksčiau pareiškė mitingo rengėjai.
Piktintasi ir mitinguotojais
Tiesa, prie prezidentūros antradienį susirinko ne tik pasisakantieji prieš skalūnų dujų gavybą. Gerokai smulkesnė studentų grupelė susirinko išsakyti alternatyvią nuomonę.
„Viską bandoma suvaryti į vieną pusę. Reikėtų atskirti dvi sąvokas – skalūnų dujų gavybą ir žvalgybą. Dabartiniame „Chevron“ projektas susijęs su žvalgyba, o žvalgybos procesas žymiai skiriasi nuo gavybos. Jis vyksta seisminiu būdu, kuris nėra labai kenksmingas", – portalui balsas.lt teigė vienas iš studentų.
Dar vienas studentas pareiškė: „Tos technologijos yra taip patobulėjusios, kad žmonės neturi dėl ko prieštarauti. Jeigu dabar bus pradėtas tas žvalgybos procesas, ir mes sužinotume, kad turime išteklių, gavybos metu jau tos technologijos būtų dar labiau patobulėjusios."
„Mes dabar stabdome investicijas. Jeigu būtų taip kenksminga, jau būtų sustabdyta. O specialistai žino, ką sako", – teigė kita studentė.
„Atėjome čia, nes susijaudinome dėl savo ateities. Aš asmeniškai manau, kad baigusi studijas išvyksiu iš Lietuvos, nes čia nesąmonė", – rodydama į mitinguotojus tvirtino studentė.
Leidimo dar negavo
JAV energetikos milžinė „Chevron Global Energy“ praėjusių metų spalį įsigijo 50 proc. Lietuvos pajūryje naftos telkinį valdančios bendrovės „LL investicijos“ akcijų. Šalia Rietavo esančiame naftos telkinyje gali būti iki 1,2 milijono tonų naftos. Tiesa, pagrindinis „Chevron“ tikslas yra ne nafta, o skalūnų dujos. Jų paieškoms kompanija ketina išleisti daugiau nei 0,5 milijardo litų. Žvalgybos darbai turėtų būti pradėti jau artimiausiu metu.
Tiesa, „Chevron“ dar turi gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimą pradėti žvalgybą. Tik tuomet paaiškėtų, ką bendrovė aptiktų mūsų šalies gelmėse. Remiantis šalies geologų skaičiavimais, Lietuvoje gali slypėti iki 585 milijardai kubinių metrų skalūnų dujų. Iš jų būtų galima išgauti apie 120 milijardų kubinių metrų. Tokie išteklių kiekiai galėtų patenkinti Lietuvos poreikius 30 metų. Kol žvalgybos darbai nėra įvykdyti, antra pagal dydį po „Exxon Mobil“ JAV energetikos bendrovė nesiryžta vertinti komercinės gavybos perspektyvos. 2009 metais „Chevron“ analogiškus darbus pradėjo Lenkijoje. Pernai mūsų kaimyninėje valstybėje jau buvo užbaigtas pirmasis gręžinys. Tiesa, pastaruoju metu bendrovės entuziazmas dėl projektų Lenkijoje yra kritęs.
Aplinkosaugininkus baugina potenciali žala aplinkai.
