Prezidento Gitano Nausėdos žodžiai suglumino ekspertus: galvoja, kad gyventojų atmintis – kaip auksinės žuvelės?

Prieš privalomus skiepus, už privalomus skiepus, prieš itin spartų vakcinavimą, už reikšmingai didesnius vakcinavimo nuo COVID-19 tempus. Šią vasarą klausantis prezidento Gitano Nausėdos gali ir susisukti galva, kaip sparčiai kinta jo retorika viešojoje erdvėje. Politikos ir viešųjų ryšių ekspertai teigia, kad, neturėdamas tvirtos žinutės ir nuolat ją keisdamas, prezidentas elgiasi neatsakingai, nes politikuoti krizės, kuri liečia visų gyventojų sveikatą ir gyvybes, akivaizdoje – prastas taktas.

Daug skirtingų žinučių

Rugpjūčio 19-ąją LRT nuskambėjusiame interviu, prezidentas G. Nausėda kritikavo Vyriausybę dėl jos pasirinktos taktikos skiepyti nuo COVID-19. Prezidento teigimu, Vyriausybė elgėsi karštligiškai ir forsuotai.

„Karštligiško ir gal net, sakyčiau, šiek tiek forsuoto skiepijimo buvo galima išvengti, jeigu būtume savo pastangas tolygiai paskirstę per visą vasarą“, – teigė G. Nausėda.

„Šiuo metu mes kalbame apie tai, kad perlenkėme lazdą dėl priverstinio skiepijimo, kuris net ir nėra priverstinis savo prasme. Bet tos paskatos, kurios buvo sukurtos, ir tam tikras gąsdinimo baubas, kuris buvo įjungtas, kaip antai negalėjimas prieiti prie tam tikrų būtiniausių paslaugų, negalėjimas patekti į viešąjį transportą. Kas iš to, kad tai atšaukta vėliau? Supriešinimo faktas įvyko anksčiau, žmonės pasipiktino ir dabar turime kovoti su pasekmėmis, nors galėjome kovoti su priežastimis“, – tęsė G. Nausėda.

Tačiau kiek vėliau, bet dar tą patį rugpjūtį, G. Nausėda pareiškė, kad anksčiau išsikelto tikslo bent viena vakcinos doze paskiepyti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų neužtenka, reikia siekti 90 proc.

„Galvoju, kad ambicija turėtų būti dar didesnė, kadangi, mokslininkų nuomone, pasiskiepijusių lygis turėtų sudaryti ne mažiau nei 90 proc. Pasiekti tai galime tik visi kartu sutardami, kad skiepijimasis šiuo metu yra vienintelė alternatyva pasiekti tų sveikatos apsaugos tikslų, kuriuos mes sau keliame“, – žurnalistams rugpjūčio pabaigoje sakė G. Nausėda.

Tai ne pirmas kartas, kai prezidentas apie skiepijimą kalba kitaip nei anksčiau. Liepos viduryje G. Nausėda skeptiškai vertino galimybę privalomai skiepyti šalies gyventojus.

„Aš niekada netikiu, kad problemą galima spręsti dekretais, gąsdinimais ir privalomumais. Aš visada tikiu motyvacijos nauda“, – žurnalistams liepą sakė G. Nausėda.

Tačiau rugpjūčio pabaigoje prezidentas jau išsakė palaikymą privalomiems skiepams bent dalies profesijų atstovams, kaip ir siūlė Vyriausybė.

„Mes sutinkame, kad tam tikroms profesijoms privalomas skiepijimas arba neišvengiamas skiepijimas yra vienintelė alternatyva, jeigu mes norime sklandaus proceso“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

REKLAMA

Viskas priklauso nuo situacijos

Prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis sakė manantis, kad minėtos G. Nausėdos citatos neprieštarauja vienos kitai, o prezidento nuomonė pasikeitė stebint, kaip kinta COVID-19 situacija.

„Čia vienas kitam neprieštarauja, nes keičiasi situacija. Per tą laiką pamatėme, kad delta atmaina yra delta atmaina, jos plitimas yra augantis. Deja, bet ir mirčių skaičius nuo liepos gerokai pasikeitė. Tai koreguoja situaciją. vakcinavimas dabar jau pasiekė tuos 70 proc., bet to su delta atmaina nebeužtenka“, – tv3.lt kalbėjo R. Jasiulionis.

Tuo metu prezidento citata apie perlenktą lazdą, anot R. Jasiuliono, buvo taikoma ne skiepijimosi tempams, o Vyriausybės komunikacijai apie draudimus be galimybių paso.

„Jis turėjo omeny, kad Vyriausybė ėmėsi tų gąsdinimų, kad žmonės negalės naudotis viešuoju transportu ir gydymo įstaigomis. Jis tą turėjo omenyje“, – pabrėžė prezidento atstovas.

Galvoja, kad auditorija nieko nepamena

Taip besikeičianti prezidento žinutė, anot viešųjų ryšių eksperto Mindaugo Lapinsko, demonstruoja, kad jis mano, jog „žmonių atmintis yra trumpalaikė kaip auksinių žuvelių“.

„Iš tikrųjų mes gyvename tokiu greitu laiku, kad praktiškai ryte gali sakyti viena, vakare – kita, ir kiekvieną kartą viskas skambės kaip naujiena, ir žmonės labai žavėsis. Ir politikoje šitas triukas labai dažnai naudojamas“, – tv3.lt sakė M. Lapinskas.

Be to, jo teigimu, problema kyla ir dėl to, kad viešojoje erdvėje nėra politiko ar kito asmens, kuris nuolat baksnotų pirštu, siūlytų daryti kitaip nei prezidentas, arba atkreiptų dėmesį į prezidento komunikacijos viražus.

„Ingrida Šimonytė užsiima operatyviniais reikalais. Kai kurie Seimo nariai Seime jam bandė mesti iššūkį dėl kokios nors Europos Vadovų Tarybos. Bet tokio nuoseklaus G. Nausėdos kritiko, kuris ryškiai skirtųsi, kuris turėtų ambicijas arba išsikeltų sau tikslą sumažinti G. Nausėdos reitingą, neatrodo, kad toks žmogus Lietuvos politikoje yra“, – svarstė viešųjų ryšių specialistas.

REKLAMA

Dėl to, kaip pastebi M. Lapinskas, G. Nausėda „kol kas kaip įkaitusiu peiliu raiko sviestą – kur bepjautų, visai gražiai atsipjauna“.

„Politikas visada bando diktuoti kažkokią naują dienotvarkę. Vienu metu G. Nausėda bandė diktuoti naują darbotvarkę, kalbėdamas apie gerovės valstybę, paskui, ankstyvą pavasarį, bandė diktuoti darbotvarkę, kalbėdamas apie tuos 70 proc. Dabar bando diktuoti darbotvarkę, kalbėdamas apie 90 proc.

Kada visi bėga iš paskos ir komentuoja tai, ką G. Nausėda sako, jis iš esmės yra gana palankioje padėtyje“, – sakė M. Lapinskas.

Reikia pasverti kiekvieną žodį

Vertindamas prezidento besikeičiančius žodžius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga sako, kad situacija atrodo ne kaip, ypač, kai kalbama apie visų žmonių sveikatą ir gyvybes liečiantį klausimą. Jis akcentuoja, kad krizės akivaizdoje valstybės vadovų komunikacija turi būti labai tiksli ir pasverta, nes visuomenė į jų žodžius įsiklauso.

„Matome tam tikrą nenuoseklumą prezidento žodžiuose. Jau anksčiau buvo atkreiptas dėmesys, kad yra neatitikimas tarp prezidento retorikos, jo atsakomybės ir jo iškeltų tikslų.

Kitaip sakant, už sklandų vakcinavimą atsakinga Vyriausybė, o prezidentas kritikuoja Vyriausybės veiksmus. Ir tada išplaunama yra atsakomybė, o tikslai ir kaip juos pasiekti, tampa neaiškūs“, – tv3.lt sakė S. Spurga.

Be to, S. Spurga įžvelgia, kad iš principo prezidento ir premjerės nuomonės nesiskirtų, bet kartais jam susidaro įspūdis, jog viešojoje erdvėje jie bando pasirodyti vienas už kitą geresni.

„Nėra tai teigiamas dalykas. Manau, turėtų vykti diskusijos, turėtų vykti ginčai, bet turėtų komunikuojama būti vienodai. O aštrią kritiką reikėtų pasilikti kitoms sritims, kurios nėra tokios degančios.

Gal kitu atveju pasakytum, kad tai tik nežymūs nuomonių išsiskyrimai, tačiau žmonės vis dėlto yra įsitempę, pavargę nuo pandemijos. Ir ta nežinia, ir baimė dėl ateities, skirtingos nuomonės, informaciniai karai – manau, kad vadovų atsakomybė turėtų būti ta, kad šitoje vietoje reiktų komunikuoti kuo solidžiau, kuo atsakingiau, neleisti suabejoti. Nes žodžiai irgi yra politika“, – pažymėjo politologas.

REKLAMA

Taip pat jis kritikuoja ir valstybės vadovų pasirenkamą leksiką, pavyzdžiui, skiepų vadinimą privalomais, nes taip kuriamas įspūdis, kad žmogus neturi pasirinkimo.

Bando atliepti visuomenės nuotaiką

Vis dėlto, anot S. Spurgos, G. Nausėda savo retoriką keičia dažnai, matyt, bandydamas įtikti visuomenės nuotaikoms. O ši, kaip žinia, skiepų klausimu nėra vienareikšmiška. 

„Neseniai pastebėjome, kad jis kaip argumentą naudoja visuomenės apklausas arba sako, kad neskaito žiniasklaidos ir klauso žmonių. 

Skambiai pareikšta kritika dėl forsavimo, dėl lazdos perlenkimo. Ir tada pakeičiama pozicija. Matyt, prezidentas pamatė aiškiai tą neatitikimą tarp tų tikslų, kuriuos reikėtų pasiekti visuomenėje dėl vakcinavimo ir to, kad jų objektyviai neįmanoma pasiekti vien tik įtikinėjimais ir švelniais moksliniais argumentais“, – sakė MRU docentas.

Pakeitė taktiką

M. Lapinskas teigia manantis, kad G. Nausėdos retorika galėjo keistis dar ir dėl to, kad pavasarį ir vasaros pradžioje jis bandė gauti Šeimų sąjūdžio ir jam prijaučiančių mitinguotojų palaikymą.

„Jis bandė. Ir manau, kad dabar jam tai turėtų atsirūgti. Šia prasme jis šiek tiek panašus į tuos pačius „maršininkus“ tapo. Nes, tikėtina, tarp jų buvo racionalių žmonių, kurie galvojo, kad paprotestuos, gal padarysime kažkokią normalią politinę karjerą, dalyvausime darybose. Bet paskui išėjo taip, kad radikalesni elementai juos nustūmė ir dabar apie „maršininkus“ kalbame kaip apie kažkokius pusiau girtuoklius, bemėtančius akmenis.

Lygiai taip pat ir G. Nausėda. Jis pradėjo flirtuoti su tais „maršininkais“, su, kaip jie patys sakė, gerąją jų dalimi, o iš tikrųjų pasirodė, kad ten yra ganėtinai radikalūs žmonės ir iš jų nieko gero laukti nereikia“, – pastebėjo M. Lapinskas.

Čia pat jis brėžia analogiją su Rusija bei talibais.

„Panašiai G. Nausėda su „maršininkais“ elgėsi taip, kaip rusai su talibais – galvoja, kad gali prie stalo prisėsti ir pasikalbėti, bet iš tikrųjų vienintelis tikslas yra – jo galva ant kuolo ir išgerti jo kraują“, – juokėsi M. Lapinskas.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu pasiskiepijusių mažiausiai viena doze suaugusiųjų dalis šalyje sudaro beveik 70 procentų.


Rašyti komentarą...
N
Neturiu
2021-09-01 13:03:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
nieko prieš šitą žmogų,bet manyčiau kaip ne kiekvienas gali būti staliumi,taip ne kiekvienas gali būti prezidentu,nors iš šalies atrodo taip paprasta,bet deja.
Atsakyti
-1

O
O.Z.
2021-09-01 14:23:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tusciazodziautojas tas Nauseda, keicia savo nuomone pagal tuos, kuriu tikisi paramos antrai kadencijai. Na gal ir surinks penktosios kolonos balsus. Bet kas ji gerbs, tikrai ne tie, kuriems Nepriklausomybe ir salies ramybe svarbiausias dalykas.
Atsakyti
-4

N
Nieko
2021-09-01 13:07:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
Prezidentas, kuris nieko nedaro.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (32)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų