Pirmajame prezidento rinkimų ture A. Juozaitis gavo 4,73 proc. rinkėjų balsų, M. Puidokas surinko 2,61 proc., o N. Puteikį palaikė 0,8 proc. rinkėjų.
Svarbiausia – ne pavardės
Lietuvos centro partijos pirmininkas N. Puteikis siekia suvienyti jėgas su A. Juozaičio vadovaujamu judėjimu „Lietuva yra čia“ ir kartu dalyvauti 2020 m. spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. N. Puteikis portalui tv3.lt teigė, kad jo vadovaujamos partijos ir A. Juozaičio rinkėjai persidengia, tad jie jaučia poreikį susivienyti.
„Svarbiausia – ne pavardės, o visuomenės poreikis, kad politikai, kurie jai atstovauja, vienytųsi“, – tvirtino politikas.
Pašnekovo teigimu, šis bendradarbiavimas atliepia visuomenės poreikį, kad nebūtų šimto mažų politinių jėgų, o būtų kelios stiprios, atstovaujančios konkretiems visuomenės sluoksniams.
Pasak N. Puteikio, pokalbiai su A. Juozaičiu dėl bendradarbiavimo vyksta beveik kasdien, tačiau kol kas politikas negalėjo įvardinti, ar šis susivienijimas į Seimo rinkimus eis kaip partija ar kaip koalicija.
N. Puteikis teigė, kad su M. Puidoku galimo bendradarbiavimo nėra aptaręs, o paklaustas, ar kvies Seimo rinkimuose dalyvauti Lietuvos centro partijos sąrašą į Seimo rinkimus vedusį Antaną Guogą, atsakė lakoniškai.
„Mes kviesime visus, kuriems priimtinos viešojo intereso gynimo idėjos“, – teigė N. Puteikis.
Šią savaitę A. Juozaičio buriamo judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovai pranešė, jog apsispręsta burti platų visuomeninį-politinį judėjimą ir su šia politine jėga dalyvauti kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Rinkėjai skiriasi
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Algis Krupavičius portalui tv3.lt sakė, kad nors N. Puteikis tvirtina, kad jo ir A. Juozaičio rinkėjas persidengia, tai nėra visiškai tiesa. Politologo nuomone N. Puteikio ir jo vadovaujamos Lietuvos centro partijos rinkėjas yra protesto balsas ir labiau persidengia su partijos „Tvarka ir teisingumas“ elektoratu, o A. Juozaičio rinkėjas labiau tautininkiškas ir konservatyvus.
„Esminis klausimas – kiek tų rinkėjų yra. Kol kas tas galimas rinkėjų skaičius, tiek prezidento rinkimų šviesoje, tiek žvelgiant iš Europos Parlamento rinkimų perspektyvos, tikrai nėra platus“, – kalbėjo VDU profesorius.
A. Krupavičiaus tvirtinimu, kuriant politinį darinį būtina aiški programa, o kokios nuostatos galėtų slypėti po A. Juozaičio ir N. Puteikio junginiu – kol kas neaišku.
„Kalbant apie Juozaitį, pagrindu galėtų būti jo prezidento rinkimų metu suformuluotos pagrindinės kryptys. Centro partijos atveju, Europos Parlamento rinkimuose jie iš esmės neturėjo jokios apibrėžtos programos. Apskritai visa mobilizacija Centro partijoje vyksta per koncentraciją į asmenis. Vienu metu juo buvo Puteikis, jis buvo patrauklus kaip protesto kandidatas“, – samprotavo A. Krupavičius.
Politologas nemano, kad Lietuvos centro partijos sąrašą į Europos Parlamentus vedęs A. Guoga galėtų prisijungti prie šios politinės jėgos žengiant į 2020 m. Seimo rinkimus.
„Guoga ideologiškai svetimas. Jis yra liberalas, jis buvo išnuomotas veidas vienkartiniam veiksmui, todėl, matyt, santykyje su Guoga bus dedamas taškas“, – svarstė profesorius.
A. Krupavičiaus nuomone, A. Juozaičio ir N. Puteikio bendra politinė jėga nebūtų itin konkurencinga dabar egzistuojančioms politinėms partijoms ir varžytųsi su protesto partijomis, konservatyvias vertybes išpažįstančiomis politinėmis jėgomis.
Sieks vertybinio judėjimo
M. Puidokas teigė, kad jo buriama politinė jėga yra parengiamojoje stadijoje.
„Tai sudėtingas darbas su visuomenininkais, visuomeniniais rinkimų komitetais, intelektualais, akademinio pasaulio žmonėmis. Norime, kad judėjimas stiprėtų, kad jungtų tas visuomenės dalis, kurios nori rimtų pokyčių mūsų valstybėje“, – kalbėjo M. Puidokas.
Politikas pasakojo, kad sulaukė didelio žmonių, norinčių prisijungti prie jo buriamos politinės jėgos, susidomėjimo. Pasak M. Puidoko, susidomėjusiems dabar išsiųstos savanorių anketos jungtis prie 2014 m. politiko įkurtos asociacijos „Rytojaus Lietuva“. Užpildę anketą asmenys galės tapti būsimo politinio judėjimo nariais. M. Puidoko nuomone, žmonių telkimas ir derybos su įvairiais judėjimais ir visuomenės grupėmis turėtų užtrukti bent iki rudens.
Prezidento rinkimų kampanijos metu M. Puidokas ne kartą minėjo profesoriaus Vytauto Radžvilo pavardę. Kandidatas išreiškė norą, kad, jeigu jis laimėtų rinkimus, V. Radžvilas prisijungtų prie jo komandos. Pats profesorius su savo rinkimų komitetu dalyvavo Europos Parlamento rinkimuose, tačiau juose mandato ir bilieto į Briuselį bei Strasbūrą negavo. M. Puidokas pasakojo, kad su V. Radžvilu ir jo komanda bendravo rinkimų kampanijos metu, bendravimas vyksta ir dabar.
„Kol kas nėra priimta sprendimų, kaip galėtų vykti tolesnis bendradarbiavimas. Šiek tiek per anksti apie tai kalbėti, nes ką tik baigėsi rinkimai. Tiek jiems, tiek mums reikia išanalizuoti rinkimų pamokas ir po to, susėdus prie bendro derybinio stalo, galvoti, kokie kiti ėjimai gali būti“, – sakė M. Puidokas.
Politikas teigė, kad su N. Puteikiu ir A. Juozaičiu dėl bendradarbiavimo nekalbėjo, tačiau bendravo su jų judėjimų nariais. Politikas norėtų, kad jo buriamas judėjimas būtų modernus, ginantis tradicines vertybes ir pritraukiantis jaunimą. Pasak M. Puidoko, vienas svarbiausių siekių – rimta programa, kuri būtų vertybiškai priimtina visiems tokio judėjimo dalyviams
„Labai yra blogai, kai politinėje jėgoje atsiranda žmonių, kurie savo vertybėmis yra kardinaliai skirtingose pusėse. Politiniai dariniai, kuriuose tokie skirtingi žmonės atsiranda viename sąraše, yra pasmerkti užprogramuotiems nesutarimams ir skaldymuisi“, – kalbėjo M. Puidokas.
Politiko teigimu, jis stengsis suburti žmones ir kalbėti, ar jiems priimtinos jo judėjimo išpažįstamos vertybės.
„Dabar svarbu, kad tie mūsų judesiai būtų kryptingi būtų. Nėra reikalo skubėti, bėgti, bandome ramiai dirbti“, – tvirtino M. Puidokas.
Mato daugiau perspektyvų
„Jo kryptis bent jau yra perspektyvesnė, lyginant su Juozaičio ir Puteikio pasirinkimais. Bet tame paveiksle yra daug daugiau nežinomųjų negu atsakymų. Kaip viskas pasiseks, šiandien pasakyti sudėtinga“, – taip M. Puidoko judėjimo perspektyvas vertino A. Krupavičius.
Politologo matymu, M. Puidokas save pozicionuoja kaip socialiai konservatyvios srovės atstovą, kuris konservatyvus moralės klausimais ir labiau kairysis ekonominiais klausimais. Pasak profesoriaus, kad tokia politika turi paklausą šiandieninėje politikoje rodo ir neblėstantis Jarosławo Kaczyńskio vadovaujamos partijos „Teisės ir teisingumo“ (lenk. „Prawo i Sprawiedliwość“) populiarumas kaimyninėje Lenkijoje.
„To vadinamo socialinio konservatyvumo niša Lietuvoje irgi nėra tuščia. Į ją pretenduoja, ir iš dalies ją užima, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kažkada Gediminas Vagnorius labai panašios krypties laikėsi. Sakyčiau, kad socialinis konservatyvumas yra įdomi ir patraukli kryptis, kuri Lietuvoje turėtų nemenką paramą, bet dėl jos jau irgi yra gana aštri konkurencija“, – kalbėjo profesorius.
M. Puidoko jėgą A. Krupavičius įvardijo kaip perspektyvesnę nei A. Juozaičio ir N. Puteikio junginį. O kaip sektųsi, jei visi šie politikai susijungtų į vieną bendrą politinę jėgą?
„Čia viskas paremta spėlionėmis, <...> bet tada (susijungimo atveju – aut. past.) atsakymas būtų labiau taip negu ne“, – paklaustas, ar M. Puidoko, N. Puteikio ir A. Juozaičio junginys galėtų patekti į Seimą, atsakė A. Krupavičius.
Kiti Seimo rinkimai turėtų vykti 2020 m. spalio 11 d.
