Dosniai interviu užsienio spaudai ir televizijoms dalijanti prezidentė Dalia Grybauskaitė nacionalinei žiniasklaidai kol kas yra šykšti. Ryšių su visuomene specialistai pažymi, kad šalies vadovė atsitvėrusi aukštesne siena nei ankstesni prezidentūros šeimininkai.
Per penkis mėnesius, prabėgusius po inauguracijos, valstybės vadovė dalyvavo vienintelėje visuomeninės televizijos laidoje "Teisė žinoti". Prezidentūros atstovai tikina dėl to neįžvelgiantys jokios diskriminacijos, esą D.Grybauskaitė savo požiūrį į krašto aktualijas išsako per spaudos konferencijas, bendrauti su žurnalistais nevengia ir kituose viešuose renginiuose. Tačiau ryšių su visuomene specialistai įspėja, kad Lietuvos žmonės, ypač sunkmečiu pasigendantys dialogo su šalies vadovais, gali juos skaudžiai nubausti.
Atmetė tik vieną prašymą.
Per penkis mėnesius prezidentė davė interviu dešimčiai užsienio žiniasklaidos priemonių. Apie Lietuvos ir tarptautines aktualijas D.Grybauskaitė pasakojo paprašyta Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Prancūzijos, Austrijos, Suomijos, Italijos dienraščių, savaitraščių ir televizijos kanalų. Be kita ko, užsienio žurnalistus domino ankstesnis jos darbas Briuselyje ir apsisprendimas dalyvauti prezidento rinkimuose, požiūris į ekonomikos situaciją, asmeninio gyvenimo aspektai.
Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys prisiminė tik vieną atvejį, kai užsienio žurnalistams buvo duotas neigiamas atsakymas. ABC televizijai, filmavusiai prie Vilniaus esančiuose Antaviliuose reportažą apie galimą slaptą JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimą, teko apsieiti be D.Grybauskaitės interviu. "Kol vyksta tyrimas, prezidentė oficialiai šios temos nekomentuoja, o politinę nuostatą yra išsakiusi ne kartą. Taip ABC ir buvo paaiškinta", - sakė L.Balsys. Jo teigimu, visoms žiniasklaidos priemonėms, pareiškusioms norą gauti šalies vadovės interviu, tenka laukti eilėje, kol suderinamas patogus laikas.
Būtinas lygis
L.Balsys nesutiko, kad D.Grybauskaitė laikosi pozicijos neduoti interviu krašto žiniasklaidai. "Kai yra galimybė, yra apie ką kalbėti, prezidentė duoda interviu visiems arba atsako į klausimus", - tvirtino atstovas spaudai. Pasak jo, jau parengtas interviu vienai Lietuvos žiniasklaidos priemonei, numatytos kalbos per televiziją. Tačiau įvardyti konkrečius leidinius ir televizijos kanalus L.Balsys nesutiko.
Po D.Grybauskaitės inauguracijos "Lietuvos žinios" du kartus kreipėsi į prezidentės atstovą spaudai ir prašė įrašyti dienraštį į eilę valstybės vadovės interviu gauti. Sulaukta atsakymo, kad prezidentė tokio dalyko nepraktikuoja, o į visus rūpimus klausimus atsakys per spaudos konferencijas. "Tuo metu nebuvo jokios galimybės ir poreikio ką nors komentuoti, nes viskas, matyt, buvo pasakyta per konferencijas. Tikrai nėra niekam užkirsta kelio", - diplomatiškai švelnino padėtį L.Balsys.
Pasak atstovo spaudai, prezidentės interviu dažniau prašo televizijos laidų kūrėjai, kuriems paprastai reikia dienos aktualijų komentaro. Pavyzdžiui, žiniasklaida aktyviai siekė sužinoti D.Grybauskaitės vertinimą dėl bylų, susijusių su žudynėmis Kaune, dėl CŽV kalėjimo, valstybės biudžeto peripetijų ir t. t. Tačiau šalies vadovė tokių komentarų atsisako. "Jei pageidaujama kalbėti fundamentaliais - prezidentės lygmens klausimais, o ne premjero ar finansų ministro, be abejo, ji nesislapsto nuo nacionalinės žiniasklaidos", - tikino L.Balsys.
Keista pozicija
LŽ kalbinta ryšių su visuomene specialistė Dalia Kutraitė stebėjosi, anot jos, keista prezidentūros bendravimo su nacionaline žiniasklaida politika. Ji sakė nerandanti argumentų tai pateisinti. "Kad ir kokia būtų žiniasklaida, demokratinėje valstybėje ji yra svertas, galimybė bendrauti su visuomene. Kitų alternatyvų neturime. Manau, anksčiau ar vėliau pozicija turės keistis", - sakė D.Kutraitė. Paklausta, ar jai pakanka informacijos "tiesiai iš prezidentės lūpų", ryšių su visuomene specialistė pripažino, kad jos galėtų būti ir daugiau. D.Kutraitės nuomone, D.Grybauskaitė atsitvėrusi aukštesne siena nei visi iki šiol buvę prezidentūros šeimininkai. "Kartais man iš tiesų būna neaiški prezidentės pozicija", - neslėpė D.Kutraitė.
Ryšių su visuomene specialisto Lino Kontrimo teigimu, bendrauti su užsienio žurnalistais yra gerokai paprasčiau. Jų nedomina "smulkios" temos, su jais galima kalbėti apie globalesnius dalykus - makroekonomiką, tarptautinę politiką. Tuo metu vietos žurnalistai yra landūs ir kibūs, reikalauja detalių, bet kada gali paklausti to, kam politikas galbūt nepasiruošęs. "Bendravimas su žiniasklaida signalizuoja tam tikrą informacinio žemėlapio turėjimą ir jo pažinimą. Manau, toks žemėlapis dar tik braižomas", - spėjo L.Kontrimas. Jo nuomone, prezidentūra laikosi pastaraisiais metais paplitusios bendravimo per tarpininkus mados.
Raimonda Ramelienė
