Lenkija, Vokietija bei Lietuva pastaraisiais dešimtmečiais pateikė puikių istorinio susitaikymo, geros kaimynystės politikos pavyzdžių, šeštadienį tarptautinėje konferencijoje sakė prezidentas V. Adamkus.
Šeštadienį prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo Seime vykstančioje konferencijoje "1918 metai: išmoktos pamokos ir klaidos. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos santykiai tarpukario metais ir pasibaigus šaltajam karui", pranešė Prezidento spaudos tarnyba.
"Šiandien ypatinga diena, į kurią žvelgiame su pasididžiavimu ir semiamės iš jos tvirtybės. Lygiai prieš 90 metų, Vasario 16-ąją, lietuvių tauta išsikovojo teisę laisvai kurti ateitį ir laisvai tvarkytis savo valstybėje", – sakė šalies vadovas, kreipdamasis į susirinkusiuosius.
Prezidentas V. Adamkus pažymėjo, kad iš nenugalimo tikėjimo ir pasiaukojančio darbo valstybės labui gimė tautos jėga, sukūrusi stiprią tarpukario Lietuvos valstybę.
Ragindamas nepamiršti panašaus likimo kaimyninių valstybių, šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva turi siekti, kad Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Kaukazo šalių nepriklausomybė būtų sutvirtina.
"Jų grįžimas į Europos šeimą yra neišvengiamas ir būtinas kuriant stiprią, solidarią ir brandžią Europą", - sakė Lietuvos vadovas.
Kalbėdamas apie tarpukario Europą, prezidentas V. Adamkus priminė skaudžias istorijos pamokas, kuomet ėmė stiprėti nepasitikėjimas, valstybių izoliacija, slapti veikimo metodai ir suokalbiai.
"Nesutikus ryžtingo pasipriešinimo ši politika atvedė į didžiausias žmonijos istorijoje humanitarines katastrofas – holokaustą, tautų naikinimą, deportacijas. Šių tragedijų šaknys – totalitarizmo, nacistinės ir komunistinės ideologijų įsigalėjimas. Tai buvo istorijos rykštė. Tuos dalykus turime aiškiai įvardinti ir juos analizuoti tam, kad jie daugiau niekuomet nepasikartotų", - pažymėjo Lietuvos vadovas.
Prezidentas V. Adamkus atkreipė dėmesį, kad Lenkija ir Vokietija bei Lietuva ir Lenkija pastaraisiais dešimtmečiais pateikė puikių istorinio susitaikymo, geros kaimynystės politikos pavyzdžių.
"Visa širdimi remiu visuomeninių iniciatyvų – Lietuvos–Vokietijos Forumo ir Lietuvos-Lenkijos jaunimo fondo - darbą, ieškant naujų bendravimo formų. Tikiuosi, kad šios iniciatyvos kartu su šiemet vykstančiais Lietuvos ir Vokietijos Kultūros metais dar labiau suartins mūsų tautas", - sakė valstybės vadovas, pabrėžęs, kad valstybių partnerystė yra pilnavertė tik kai į ją aktyviai įsijungia žmonės.