Europos Sąjungos negalima skirstyti į euro zonos ir ne euro zonos valstybes, o atskiruose regionuose kylančias problemas reikia spręsti remiantis solidarumo principais, po Vidurio ir Rytų Europos lyderių susitikimo Briuselyje sekmadienį sakė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.
„Bendra pozicija yra tokia, kad ES negalima skirstyti į euro zonos ir ne euro zonos valstybes, kad ES stiprybė yra jos solidarumas sprendžiant ir specifines problemas. ES yra didelė, atskiruose regionuose ir atskirose industrijose, bet jas reikia spręsti remiantis solidarumo principais, tomis taisyklėmis, kurios egzistuoja“, - prieš ES šalių lyderių neformalų posėdį žurnalistams sakė A.Kubilius.
Pasak jo, „techniniai dalykai“ ne euro zonai priklausančių Vidurio ir Rytų Europos lyderių susitikime nebuvo aptarti, tačiau kai kurių šalių premjerai išsakė savo pasiūlymus.
Vengrija buvo pateikusi pasiūlymą Rytų ir Vidurio Europai suteikti 180 eurų paramos „daugiašalei Europos stabilizacijos ir integracijos programai“, tačiau Vokietija ir Čekija jau atmetė šį pasiūlymą. Ši parama, anot vengrų, turėtų ateiti iš Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir ES institucijų.
„Aš turėjau progą išsakyti tvirtą paramą Vengrijos premjero pasiūlymams. Aš manau, kad tie pasiūlymai bus aptariami bendro susitikimo metu ir jie galėtų tapti tam tikru pagrindu toliau EK svarstant ir plėtojant tuos instrumentus, kurie gali būti nedelsiant pradėti naudoti. Buvo kalbos, kad neturėtų būti daromos dirbtinės kliūtys euro įvedimui, o net galbūt ieškant būdų, kaip pagreitinti ir paskatinti šituos procesus. Aš tam pritariu“, - kalbėjo Lietuvos vyriausybės vadovas.
A.Kubiliaus teigimu, didelė „idėjų ir iniciatyvų dalis yra susieta su finansinių institucijų, kurių motininės įstaigos yra ne šiame regione, veikla“.
Prieš neformalų Europos Vadovų Tarybos posėdį Vengrijos, Slovakijos, Čekijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Baltijos šalių atstovai Briuselyje derino pozicijas, kaip apginti ekonominės krizės krečiamo Rytų ir Vidurio Europos regiono interesus, turtingesniuose Vakaruose vis labiau ryškėjant protekcionizmo ir nacionalinių rinkų gynimo tendencijoms, kaip, pavyzdžiui, milijardinė Prancūzijos parama jos pačios automobilių pramonei.
Susitikime su ES rytinių šalių lyderiais dalyvavo EK prezidentas Jose Manuelis Barroso (Žoze Manuelis Baroso) ir Europos investicijų banko vadovas.
Kaip pranešė naujienų agentūra AFP, remiantis preliminariu EVT pareiškimu, ES lyderiai įsipareigos naudoti bendrą rinką atsigavimo variklį.
ES šalys privalo gauti didžiausią įmanomą naudą iš vienos rinkos, kaip atsigavimo variklio, teigiama pareiškime.
Taip pažymima, kad ES šalys pripažįsta, jog paskolų kanalo atidarymas yra lemiamas fiskalinių priemonių, kurių ėmėsi šalys narės, efektyvumui.
EVT posėdyje gali būti svarstomas tarptautinių finansinių institucijų - Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir Europos investicinio banko - pristatytas bendras veiksmų planas bankų sistemai Rytų ir Vidurio Europoje remti. Tarptautinės finansinė institucijos teigia įsipareigojančios suteikti 24,5 eurų (apie 84 mlrd. litų) finansinės paramos.
