Lėtos vakcinacijos vasara, daugumos apribojimų sušvelninimas ir kai kuriose šalyse įvykusi politinė suirutė leido plisti itin lengvai užkrečiamai delta atmainai. Ir skirtingai nei ankstesnių bangų metu, trūksta noro tolesniems apribojimams, todėl kai kurie ekspertai įspėja, kad kai kuriose šalyse gali įvykti tai, kas įvyko Lombardijoje.
Tiek Rumunija, tiek Latvija ėmėsi drastiškų veiksmų, kad atlaisvintų vietos ligoninėse, kuriose nevaldomai plinta virusas. Štai Rumunija sustabdė visas planines operacijas ir ambulatorines paslaugas, o Latvija paskelbė sveikatos apsaugos sistemos nepaprastąją padėtį, nukreipdama visus turimus išteklius į COVID-19 sergančius pacientus.
„Visa vasara buvo iššvaistyta, – sakė Rumunijos Babeș-Bolyai universiteto Sveikatos politikos ir visuomenės sveikatos centro vykdomasis direktorius Răzvanas Cherecheșas. – Vyriausybė nesiruošė ketvirtajai bangai – jie manė, kad banga bus minimali“.
Tam pritarė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė Ramunė Kalėdienė. „Vasara buvo prarastas laikotarpis, – teigė ji. – Tai buvo klaida, nes nuo pavasario turėjome būti labai, labai iniciatyvūs, o kažkodėl buvome atsipalaidavę“.
Skaičiai piešia ryškų vaizdą. Vidutinis savaitinis koronaviruso atvejų ir mirčių skaičius Rumunijoje viršijo ankstesnius pikus. Latvijoje vidutinis savaitės atvejų skaičius yra didesnis nei bet kada anksčiau, o mirčių skaičius tik didėja. Lietuvoje mirtingumo rodikliai didžiausi per visus metus.
Dvejonės, kurstomos nepasitikėjimo
Ryšys su skiepijimo rodikliais yra neabejotinas. Bulgarijoje paskiepyti tik apie 23 procentai suaugusių gyventojų, o Rumunijoje – 34 proc. Kitose regiono šalyse, kuriose pastebimas mirčių šuolis, vakcinuotųjų yra daugiau, tačiau to nepakanka, kad būtų suvaldytas delta atmainos plitimas. Latvijoje vakcinuoti 52 proc. suaugusiųjų, o Lietuvoje – 69 proc.
Šie skaičiai nublanksta prieš Jungtinės Karalystės, Airijos, Portugalijos ir Prancūzijos rodiklius – beveik visose šalyse paskiepyta daugiau nei 80 procentų suaugusiųjų. Naujų atvejų padaugėjimas šiose šalyse turėjo minimalų poveikį mirčių skaičiui.
„Geriausias pasirengimas ketvirtajai bangai būtų buvusi veiksminga skiepijimo kampanija“, – sakė Ioana Mihăilă, kuri buvo Rumunijos sveikatos ministrė iki rugsėjo, kai jos partija pasitraukė iš vyriausybės ir palaikė nepasitikėjimo pasiūlymą.
Nors I. Mihăilă mano, kad Rumunija skiepijimo kampaniją valdė gerai, ji prisipažino „Politico“, kad iš dalies kaltas populiarus skepticizmas skiepų atžvilgiu, taip pat ir vyriausybė, įskaitant ją pačią, dėl to, kad „per greitai nutraukė pranešimus apie būtinybę skiepytis“.
Kai kurie ekspertai įvardija įsišaknijusį nepasitikėjimą vyriausybe kaip pagrindinę nesiskiepijimo priežastį. „Eurofound“ atlikta 2021 m. apklausa parodė, kad Rumunijos, Bulgarijos ir Latvijos piliečių pasitikėjimas savo vyriausybėmis yra žemesnis nei ES vidurkis.
Latvijos ligoninėje dirbantis Karlis Racenis teigė, kad koronavirusu sergantys pacientai dažniausiai yra neskiepyti. Viena iš priežasčių, kodėl žmonės nesiskiepija, yra nepasitikėjimas politikais, paaiškino gydytojas ir Latvijos gydytojų asociacijos atstovas K. Racenis. Jis tai sieja su „posovietiniu mūsų politinės padėties supratimu, kai visada manėme, kad politikai mums meluoja“. Bulgarijoje Plovdivo medicinos universiteto vyriausioji epidemiologijos docentė Vanya Rangelova mano, kad šis nepasitikėjimas yra „pagrindinė žmonių, nenorinčių skiepytis, varomoji jėga“.
Šiaurinėje Graikijoje taip pat daugėja „karštųjų taškų“. Regiono skiepijimo rodikliai yra vieni mažiausių šalyje, jame daugiau nei 90 procentų intensyviosios terapijos skyriaus lovų yra užimtos. Nepaisant to, vyriausybė paskelbė karantinų pabaigą. „Tai netinkamas laikas tokioms laisvėms, ne laikas siųsti žinutę, kad grįžtame į normalų gyvenimą, – sakė Salonikų ligoninės intensyviosios terapijos skyriaus direktorius Nikolaos Kapravelos. – Ligoninės tuoj pasieks savo ribą. Tai, kas daroma, yra rizikingas žingsnis“.
Patenkinti rinkėjus
Taip pat yra dar vienas veiksnys – politinė suirutė. Žlugo Rumunijos vyriausybė, Bulgariją teko prižiūrėti laikinoji administracija, o Latvijoje kitais metais bus rengiami parlamento rinkimai.
K. Racenis mano, kad toks pandemijos valdymo metodas Latvijoje yra taikymasis prie rinkėjų, o politikai nesiryžta įgyvendinti tolesnių apribojimų, kurie gali supykdyti rinkėjus. Panašūs dalykai vyksta ir Rumunijoje. R. Cherecheșas mano, kad naujų apribojimų atmetimas vasaros mėnesiais įvyko dėl artėjančių vidaus politinių partijų rinkimų. Vyriausybė taip pat įgyvendino skiepijimo tikslus, susijusius su apribojimų panaikinimu. Tačiau kai atrodė, kad nepavyks pasiekti šių tikslų, ji juos sumažino. Žlugus Rumunijos koalicijai, dėmesys buvo nukreiptas į politiką, o ne į blogėjančią pandeminę situaciją.
Lapkritį Bulgarija surengs trečius parlamento rinkimus šiais metais dėl to, kad išrinktieji nesugeba sudaryti vyriausybės. V. Rangelova sakė, kad politikai „nenori imtis griežtų priemonių“, nes nori, kad gyventojai juos vertintų palankiai ir už juos balsuotų.
Nors Lietuvoje nekvepia naujais rinkimais, valdžia tiesiog nebenori įvesti daugiau apribojimų. Rugsėjį tūkstančiai žmonių Vilniuje protestavo prieš dabartinius apribojimus. R. Kalėdienė sakė, kad jei būtų imtasi naujų priemonių, tai sukeltų „didžiulį pasipriešinimą“.
Taip pat kyla baimė, kad regione gali pasikartoti scenarijus, matytas tamsiomis krizės dienomis Italijos Lombardijoje 2020 m. pavasarį, kai pasaulis su baime stebėjo ligonių koridoriuose mirštančius pacientus.
Latvijoje COVID-19 lovų užimtumas pasiekė apie 80 proc., o kai kurios ligoninės pranešė, kad užimta daugiau nei 90 proc. „Jei nebus imtasi griežtų apribojimų, turėsime kažką panašaus, ką matėme Europoje Šiaurės Italijoje“, – perspėjo K. Racenis.
I. Mihăilă, buvusi Rumunijos sveikatos ministrė, taip pat nerimauja ir perspėjo, kad sveikatos sistema jau nebegali susitvarkyti: „Mums jau trūksta pajėgumų gydyti tiek COVID-19, tiek ne COVID-19 sergančius pacientus, o tai reiškia ne tik fizinę erdvę ir baldus, bet ir medicinos profesionalus“.
