Apie tai, kas laimi ir kas pralaimi traukiantis iš II pensijų pakopos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Sodros“ komunikacijos atstovė Malgožata Kozič ir ekonomistas Raimondas Kuodis.
Paskutinių metų tendencijos: kiek žmonių nutraukia pensijų kaupimą?
Ar galite pasakyti, kiek yra prašymų nutraukti kaupimą arba atsiimti 25 proc. dalį?
M. Kozič: Informacijos apie pačius prašymus „Sodra“ nemato, nes jie teikiami tiesiogiai pensijų kaupimo bendrovėms, mes stebime bendrą susidomėjimą per klientų aptarnavimo centrą. Žmonės skambina ir klausia, kur rasti informaciją apie kaupimą, kiek lėšų galėtų atsiimti. Didžiausio intensyvumo laikotarpiu sulaukdavome apie 10 tūkst. skambučių per dieną, dabar šis skaičius jau žymiai mažesnis – į mus kreipiasi tie žmonės, kurie svarsto nutraukti kaupimą.
Tie, kurie apsisprendė palaukti arba likti dalyviais, papildomų klausimų neturi, todėl į mus nesikreipia. Mes finansinių patarimų suteikti negalime, bet stengiamės informuoti, kur žmogui vertėtų pasieškoti informacijos, ką palyginti ir kokiomis priemonėmis pasinaudoti, kad jis aiškiai matytų savo situaciją.
Lyginant su ankstesniais metais, kai jau turime šį pereinamąjį laikotarpį, ar užklausų skaičius yra žymiai didesnis? Ar jaučiamas susidomėjimo bumas?
M. Kozič: Susidomėjimo bumas yra, kaip jau minėjau. Lyginant su praėjusiais metais, jis kinta priklausomai nuo laikotarpio ir aktualijų. Susidomėjimo pakilimas visuomet jaučiamas deklaravimo laikotarpiu, taip pat jis buvo jaučiamas karantino metu.
Kaip ir kiekvienos reformos metu, dabar jaučiame labai padidėjusį klientų srautą. Tai natūralu, nes tai susiję su žmonių pinigais, kas visiems yra aktualu ir svarbu.
Kaip žmonės elgiasi su pensijų lėšomis?
„PZU Lietuva“ atliko tyrimą, kuris rodo, kad dalis lėšas skirtų sveikatai, kiti taupytų patys arba naudotų kitaip. Ar matote riziką, kad gali nutikti kaip Estijoje, kur žmonės masiškai atsiėmė pinigus ir pirko įvairius buities daiktus? Kokia jūsų nuomonė?
R. Kuodis: Lietuva nėra pirmoji šalis, kuri užsiima šiuo socialiniu popsu. Valdžia sugalvoja pasigerinti savo reitingus atiduodama žmonėms jų pačių pinigus dabar, nors senatvėje jie gyvens blogiau, tai neatrodo racionalu.
Pensijų ekonomikoje yra terminas, vadinamas „raudonosios mašinytės problema“, aprašytas profesoriaus Gilarducci knygoje apie JAV atvejį. Tai sako, kad žmonės dažnai pasižymi silpna valia ir trumpu planavimo horizontu – jie nusiperka tai, kas greitai patenkina poreikius, bet vėliau tų pinigų ir grąžos nebeturi, tada jie vėl kreipiasi į valdžią pagalbos, kuri bus suteikta visų sąžiningų mokesčių mokėtojų sąskaita.
Lietuvoje nesame disciplinuoti šiuo požiūriu, būtent todėl kaupimas pensijai yra privalomas dalykas, apimantis tiek „Sodrą“, tiek II-ąją pakopą, kad būtų išvengta šio gudraujantiems palankaus elgesio.
Žmonės patys sako, kad nelabai supranta, kur tie pinigai dingsta, ir nepasitiki, kad jie pasieks juos su reikiama grąža. Sako, kad geriau kaups patys. Kaip jūs vertinate tokius pasakymus? Ar didžioji dalis žmonių tikrai yra tokie neatsakingi?
R. Kuodis: Tai yra tobula terpė gudraujantiems. Kai sakai, kad pasirūpinsi savimi pats, o vėliau persigalvoji ir prašai visuomenės pagalbos, nes pinigus paslėpei arba išleidai. Valdžia, neteisingai skaičiuodama skurdą, sakys, kad žmogus pinigų neturi, nors jis juos leido iš kitų šaltinių.
Gera visuomenė niekada negali remtis tokiais principais, kur gudruoliai laimi, todėl kaupimas pensijai yra privalomas, o ne savanoriškas, tačiau šie aspektai valdžios nedomina, nes jiems rūpi tik reitingai.
Jeigu valdžia turėtų daugiau smegenų, ji šį „cirką“ būtų organizavusi prieš rinkimus, o ne dabar, nes žmonės iki to laiko spės pamiršti, kad buvo pamaloninti savo pačių pinigais.
Kadangi esate Seimo narys, ar su kolegomis planuojate siūlyti pokyčius, kad šią sistemą patobulintumėte?
R. Kuodis: Ideokratija veikia taip, kad argumentai tik dar labiau suerzina tuos, kurie nenori jų girdėti. Aš daug metų kartoju tuos pačius dalykus, siūlau planus, kaip pensijų sistemą sutvirtinti ir pagerinti: kaip pereiti nuo taškų prie eurų vertės, kaip sukurti socialinio kredito sistemą.
Bet tai niekam neįdomu, nes tai reikalauja darbo arba tiesiog nesuprantama, kam to reikia. Aš tik trukdau šiam socialinio popso procesui, kuris apėmė visas valdžios institucijas.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
