Šalies meno įstaigų ir projektų finansavimo funkcijas iš Kultūros ministerijos galėtų perimti nepriklausoma Kultūros taryba, o dabartinis Kultūros rėmimo fondas irgi turėtų įgauti nepriklausomos institucijos - Kultūros fondo - statusą.
Taip būtų užtikrinta skaidresnė kultūros administravimo struktūra, o Kultūros ministerija liktų pagrindinė kultūros politikos formavimo, teisinio reguliavimo, tyrimų ir strateginių krypčių institucija.
Šie ir kiti siūlymai strategiškai keisti kultūros politiką Lietuvoje, skambėję Prezidentūroje penktadienį surengtame Kūrybingos visuomenės forume, sulaukė ir nedrąsaus pritarimo, ir skeptiškų vertinimų, ir tylių padūsavimų.
Aptariant Prezidentės Dalios Grybauskaitės sudarytos darbo grupės siūlymus dėl Lietuvos kultūros politikos gairių, dalyvavo Kultūros ministerijos, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, nevyriausybinių organizacijų, kūrybinių sąjungų ir valstybinių kultūros įstaigų vadovai.
Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis pateiktus organizacinius siūlymus pavadino "pilotiniu pristatymu" ir prakalbo apie mažai kam suprantamą "kultūrinį imunitetą". Tuo tarpu kultūros ir meno organizacijų atstovai neabejojo, kad darbo grupės pateikti kultūros administravimo ir finansavimo siūlymai nesulauks valdžios pritarimo, nes esą neparankūs Kultūros ministerijai ir reikštų jos panaikinimą.
Nebe pirmą kartą kalbėta, kad Kultūros ministerija per daug laiko skiria administravimui, o ne kultūros politikos formavimui ir vykdymui. Nuskambėjo ir nuomonė, kad kultūros ministras Lietuvoje turįs per mažai galių veikti ekonominius, finansinius, švietimo, mokslo procesus, antraip politinės partijos priekabiau žiūrėtų į šį postą ir labiau dėl jo konkuruotų.
Kultūros ir meno atstovai įvertino esamą situaciją kaip vis dar tebesitęsiantį pereinamąjį laikotarpį kultūros demokratiškumo prasme. Konstatuota, kad nors 2001 m. buvo parengtos kultūros politikos nuostatos, jos taip ir liko vien gražių idėjų rinkiniu su neįgyvendintu priemonių planu - nė vienas kultūros ministras nevykdė šių nuostatų, juolab Seimas ir Vyriausybė nepareikalavo iš Kultūros ministerijos jų vykdyti ir veiklos pristatyti visuomenei.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pasiūlė Švietimo įstatymo pavyzdžiu parengti ir priimti Lietuvos kultūros įstatymą, kuris bendrai apibrėžtų visą kultūros sritį. Taip pat norima suformuoti ilgalaikę kultūros strategiją bei jos vykdymo programą 2010-2020 metams.
Forume svarstytos švietimo ir kultūros sąsajos, nors buvęs kultūros ministras Arūnas Bėkšta, dabar dirbantis švietimo srityje, sako, kad šios dvi sritys niekada nebuvo ir nėra siejamos, net ir buvusioje bendroje Švietimo ir kultūros ministerijoje, nors teisės aktų prasme švietimo sritis dažnai pateikiama kaip pavyzdys kultūros sričiai.
Forumo dalyviai taip pat aptarė kūrybinių industrijų padėtį Lietuvoje, aktualius globalizacijos ir emigracijos iššūkius šalies visuomenei ir kultūros reikšmę šių problemų akivaizdoje. Kalbėta ir apie meno profesionalų rengimą, subalansuotą profesionalios kultūros plėtrą ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvos regionuose.
Susitikimo metu nebuvo paliestos tokios plačios sritys, kaip kultūros paveldas ir paveldo institucijos - šiai aktualiai temai aptarti planuojama paskirti atskirą Kūrybingos visuomenės forumo renginį.
