Socialiniame tinkle „Facebook“ Panevėžio apskrities policija pasidalino perspėjamuoju įrašu nepakliūti į telefoninių sukčių pinkles.
Kaip teigia policijos atstovai, telefoniniai sukčiai gyventojus mėgina apgauti siųsdami SMS žinutes su kvietimu sudalyvauti maisto prekių parduotuvių loterijose.
„Gavote žinutę atsiųsti telefono nr. ir kviečia dalyvauti „Iki“, „Maxima“ loterijoje. Tai – SUKČIAI. Nepatekime į jų spąstus“, – socialiniuose tinkluose įspėja Panevėžio policijos atstovai.
Sukčiai praėjusią parą išviliojo apie 65 tūkst. eurų
Šiaulių rajone, Klaipėdoje, Elektrėnų savivaldybėje, Vilniuje Sukčiai iš žmonių įvairiais būdais išviliojo apie 65,8 tūkst. eurų, pranešė policija.
Policijos departamento duomenimis, ketvirtadienį, 10 val. 3 min., gautas moters (gim. 1946 m.) pranešimas, kad trečiadienį, apie 14 val., Šalčininkų rajone jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstami asmenys, kurie apgaulės būdu (reikalingi pinigai anūkės sukelto eismo įvykio metu sužaloto asmens gydymui) išviliojo 19 450 eurų.
Taip pat, anot policijos, ketvirtadienį, 14 val. 25 min., gautas vyro (gim. 1970 m.) pranešimas, kad trečiadienį, apie 10 val. 26 min., Klaipėdoje, į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstami asmenys, kurie, prisistatę telekomunikacijų įmonės, banko darbuotojais ir policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo 29 000 eurų.
Uostamiesčio policijai taip pat pranešta ir apie kitus sukčiavimo atvejus, kurių metu išviliotos mažesnės pinigų sumos.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) duomenimis, ketvirtadienį pradėtas tyrimas pagal moters (gim. 2006 m.) pareiškimą, kuriame nurodoma, kad 2024 m. rugsėjo mėnesį, ketinant išsinuomoti butą Klaipėdoje, į jį nuomojusio asmens nurodytą sąskaitą pervedė 500 eurų avansą. Nurodyta, kad 2025 m. balandžio mėnesnį paaiškėjo, kad minėtas asmuo neturėjo teisės nuomoti minėto buto.
Ketvirtadienį uostamiesčio policija pradėjo kitą tyrimą pagal kitos moters pareiškimą, kuriame nurodoma, kad gegužės 10 d., bandant prisijungti prie Registrų centro interneto svetainės, ji suvedė „Smart ID“ kodus, o po to pastebėjo, jog iš jos banko sąskaitos apgaulės būdu buvo pasisavinta 860 eurų.
Anot Klaipėdos AVPK, ketvirtadienį gautas vyro (gim. 1955 m.) pareiškimas, kuriame nurodoma, kad gegužės 14 d., bandant prisijungti prie Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainės ir suvedus „Smart ID“ kodus, pastebėta, jog iš pareiškėjo banko sąskaitos apgaulės būdu buvo pasisavinta 5 800 eurų.
Trys galimi sukčiavimo atvejai taip pat fiksuoti ir Vilniaus apskrityje.
Vilniaus AVPK duomenimis, ketvirtadienį gautas vyro (gim. 1964 m.) pranešimas, kad nuo gegužės 13 d. iki gegužės 15 d. Vilniuje jam paskambino nepažįstami asmenys, kurie iš jo banko sąskaitos apgaule išviliojo apie 6 000 eurų.
Anot sostinės policijos, ketvirtadienį, nakties metu, Elektrėnų savivaldybėje iš moters (gim. 1975 m.) banko sąskaitos apgaule pasisavinta 1 200 eurų.
Taip pat, Vilniaus AVPK duomenimis, ketvirtadienį, apie 7 val. 30 min., Vilniuje, vyrui (gim. 1979 m.) jungiantis prie netikro bendrovės „Ignitis“ internetinio puslapio, iš jo banko sąskaitos apgaule išviliota 2 988 eurai.
Pavojingiausios sukčių schemos: kaip jas atpažinti ir apsisaugoti?
Kiek anksčiau Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė su naujienų portalu tv3.lt dalinosi, kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo pavojingiausių sukčių schemų.
Viena dažniausių sukčiavimo formų yra skambučiai telefonu, kurių metu apgavikai apsimeta finansų ar teisėsaugos institucijų atstovais.
„Sukčiai dažnai stengiasi sukurti skubią situaciją, pavyzdžiui, grasindami, kad turima banko sąskaita bus užšaldyta, turite sumokėti baudą ar mobiliojo ryšio operatorius informuoja, kad abonento sutartis nedelsiant nutrūks. Tokia sukčių naudojama taktika sukelia skubos jausmą ir trukdo aukoms priimti racionalius sprendimus, įvertinti situaciją kritiškai“, – pasakoja E. Lukošienė.
Panašiai telefonu yra išviliojami ir interneto banko prisijungimo duomenys. Pasak specialistės, jis pasižymi tuo, jog pateikus apgaulingą informaciją siekiama, kad asmenys patys inicijuotų ir įvykdytų pavedimus į sukčių nurodytas mokėjimo sąskaitas:
„Telefoninio sukčiavimo atveju sukčius apsimeta dažniausiai finansų, teisėsaugos, „Google“, mobiliojo ryšio operatoriais ar valstybės institucijos tarnautoju, o asmuo pats perduoda savo asmeninius prisijungimo duomenis sukčiui.
Sukčiavimo būdas dažnai būna nukreiptas į rusakalbius asmenis arba rusų kalbą mokančius asmenis, tačiau jau pasitaiko ir skambučių lietuvių kalba.“
Kitas pavojingas būdas – sukčiavimas internete, kuris apima netikras el. parduotuves ir „phishing“ laiškus.
„Šių sukčiavimų mastas yra didelis, nes sukčiams pavyksta pasiekti plačią žmonių auditoriją. Šie sukčiavimo būdai yra populiarūs, nes juos lengva vykdyti globaliu mastu, o daugelis žmonių vis dar neatpažįsta ženklų, kurie išduoda, kad susidūrė su sukčiais“, – atkreipia dėmesį ekspertė.
Dar vienas būdas, jeigu jums skambina ir prašo atskleisti slaptažodžius, PIN kodus, banko sąskaitos duomenis ar kitą jautrią informaciją, tai yra aiškūs sukčiavimo požymiai. Pasak E. Lukošienės, svarbiausia yra išlaikyti kritinį mąstymą.
„Patikimiausias apsaugos būdas – kilus bent menkiausiam įtarimui kontaktą kuo greičiau nutraukti. Sulaukus netikėto skambučio, žinutės ar el. laiško, būtina žinoti kelis dalykus“, – pataria ji.
Ką svarbu žinoti susidūrus su sukčiais?
neskubėti ir nevykdyti sukčių nurodymų;
nespausti siųstų nuorodų ir nevesti asmeninių duomenų;
įvertinti, ar pateikiamos faktinės aplinkybės yra realios, o jei kyla nors menkiausia abejonė, padėti ragelį ir kreiptis oficialiu įstaigos kontaktu. Nepanikuoti ir nepriimti skubotų sprendimų;
tikrinti informaciją – atsižvelgiant į situaciją, susisiekti su paminėtu asmeniu, institucija ar organizacija žinomais oficialiais kontaktais ar savo paskyrose (pavyzdžiui, bankai, Registrų centras, siuntų tarnybų, Sodra, Mano VMI ir t. t.)
prisiminti, jog valstybės institucijos, bankai, siuntų bendrovės ir pan. neprašo asmens ir interneto banko duomenų, o policijos pareigūnai neskambina vaizdo skambučiu („Viber“, „Whatsapp“ ar kt. programėle);
svarbu žinoti, kad nėra skambučio sujungimo (perjungimo) galimybės tarp įstaigų.
„Pavyzdžiui, sukčiai dažnai naudoja taktiką neva tai perjungia skambučius. Policija su banku ir ryšio operatoriais ir atgal, ar bankas perjungia skambutį ir nukreipia jį policijai ar valstybinei mokesčių inspekcijai ir atgal“, – komentuoja ekspertė.
Pastebėjus itin viliojančias reklamas socialiniuose tinkluose, gausų asortimentą už mažą kainą siūlančias el. parduotuves ar itin patrauklius skelbimus specializuotose skelbimų, būsto nuomos platformose, būtina:
tikrinti ir lyginti informaciją: ar reklamos pasikartoja kituose kanaluose, pavyzdžiui, kitame socialiniame tinkle ar oficialioje svetainėje;
įvertinti, ar siūloma kaina atitinka rinkos kainą – palyginti, kiek už norimą prekę ar paslaugą prašo kiti pardavėjai, įvertinti, ar ji ženkliai skiriasi;
įsitikinti, kad pardavėjas ir jo siūloma prekė ar paslauga iš tiesų egzistuoja: patyrinėti kitus pardavėjo profilius, užduoti papildomų klausimų bei vertinti, kaip pardavėjas bendrauja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
