Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Europos kibernetinių nusikaltimų centro vadovas Edvardas Šileris ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas Arūnas Maskoliūnas.
Ar tai didžiausias narkotikų fabrikas sulaikytas Lietuvoje?
Kaip ją vertinti? Ar tai yra didžiausias Lietuvoje sulaikytas narkotikų fabrikas, ar yra buvę ir didesnių? Nes policija akcentavo, kad tai kone didžiausias Baltijos šalyse aptiktas fabrikas.
A. Maskoliūnas: Aš sakyčiau taip, kad pastaruoju metu tai yra didžiausias, bet tai nėra didelis skirtumas. Labiau mes kreipiame dėmesį į tai, kad vis dėlto tas organizuotas nusikalstamumas niekur nėra atsitraukęs ir iš principo ieško terpės visoje Europoje, kur galėtų veikti, daryti savo dalykus ir uždirbti iš to pinigus.
Šis fabrikas yra tokio veikimo pavyzdys, kuomet Lietuvoje fabriką atidarė ne Lietuvos piliečiai, o tai inicijavo pilietis iš Nyderlandų. Turbūt dėl to ir yra atsakymas, kodėl spėjama ar numanoma, kad platinimo vietos galėtų būti kitos Europos šalys.
Dabar dėl kiekių kalbant, tai kiekiai yra tokie, kokie yra, bet esmė ta, kad niekas negamina tokių kiekių, jeigu nėra paklausos. O paklausa yra tada, kai žmonės yra motyvuoti vartoti tas narkotines medžiagas. Dabar spėlioti, kiek to kiekio būtų likę Lietuvoje, mes iš tikrųjų nesiimame, nes nieko nebuvo išplatinta.
Kodėl narkotikų fabrikas buvo įkurtas Lietuvoje?
Kodėl, jūsų manymu, toks fabrikas įkurtas Lietuvoje? Sakote, kad tai kitų šalių piliečiai. Kuo Lietuva jiems galėtų būti patraukli?
A. Maskoliūnas: Šia prasme patrauklu galėtų būti tai, kad buvo pabandyta veikti Lietuvoje. Mano vertinimas toks, kad žmonės pabandė ir suprato, jog ne visai ta vieta, kur galėtų veikti. Tai priklauso nuo visos mūsų teisėsaugos veiksmų, nuo to, kiek mes sugebame kontroliuoti situaciją, valdyti bendrą kriminogeninę padėtį, matyti žmones, kurie atvyksta į Lietuvą su tam tikrais profiliais. Tai yra mūsų proaktyvios veiklos rezultatas.
Sulaikyti keturi įtariamieji. Prokurorai skelbia, kad du sulaikyti ilgesniam laikui, o kiti du, kaip suprantu, gali būti nesuimti. Išgirdus šią informaciją, susidaro įspūdis, kad tai labai mažas žmonių ratas. Ar tai rodo, kad vos keli žmonės gali kontroliuoti visą tokį verslą ir gamybą?
A. Maskoliūnas: Šie keturi žmonės buvo įsitraukę į fabriko organizavimo ir atidarymo procesus. Kiek vėliau būtų įsitraukę žmonių, organizuotų grupių ar net nusikalstamų susivienijimų, pasaulinio lygio grupuočių platinime, čia jau kitas klausimas.
Tai du dalykai. Pirmas dalykas, kad siauras žmonių ratas, kaip rodo praktika, gali atidaryti tokio lygio fabriką. O antras dalykas – Lietuvos policija sugeba sureaguoti net ir į tokias mažas grupeles, neteisėtai veikiančias Lietuvoje.
Sakėte, kad Europoje dominuoja trys kertiniai nusikaltimai. Tai narkotikai, tarptautinė migracija ir sukčiavimas – internetinis, elektroninis, telefoninis bei kitoks. Ar tai trys didžiausios organizuoto nusikalstamumo tendencijos Europoje šiuo metu?
E. Šileris: Taip, iš tiesų daug dešimtmečių pirmavo narkotikai kaip pati pelningiausia sritis. Ir čia galbūt reikėtų pasakyti, truputį atsakant į tą repliką, žino, nežino ar ką ten žino, bet faktas, kad žino, ir faktas tas, kad matome rezultatą.
Kodėl tas dalykas buvo daromas Lietuvoje, nesunku atspėti, nes mes esame Šengeno valstybė. Jeigu tu gamini Europoje, natūralu, kad ieškai vietos, kur patogiau gaminti, kad paskui būtų galima parduoti, nes kontrolės de facto nėra.
Bet jeigu tai yra sulaikoma po pirmo karto arba per pirmą gaminimą, tai čia tik pasidžiaugti reikia tuo, kad mes tikrai žinome. Matosi, kad Lietuvos kriminalinės žvalgybos rezultatai yra tikrai geri.
Norėčiau pabrėžti, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kuri turi šį specifinį įrankį – kriminalinę žvalgybą. Pagal mastus matosi, kad mes tikrai sugebame tuo įrankiu naudotis. Internetiniai sukčiavimai iš tiesų yra epidemija visame pasaulyje, ne tik Europoje. Tai tikrai matosi, ir jie konkuruoja su narkotikų pelnais, bet narkotikai tikrai neužleidžia pozicijų.
Migracija yra bendrinė geopolitinė problema, kur iš esmės matome, į ką visa tai išvirsta, kai jau prasideda kultūrinės revoliucijos. Bet organizuotas nusikalstamumas ir stovi ant tų trijų polių. Jeigu atskiriame organizuotą nusikalstamumą nuo ideologinių dalykų, tai iš esmės jį vienija pelnas. Tai pinigai, rinka, iš kurios galima gauti pelno, todėl natūraliai organizuojama pasiūla.
Jeigu šiuo atveju kalbame apie keturis sulaikytus asmenis, tai išvada tokia, kad įtraukiama tiek žmonių, kiek minimaliai reikia pradėti tą gamybos procesą. Niekas nenori įtraukti gerokai daugiau žmonių, nes tada rizika būti pagautiems yra didesnė, galų gale ir pelno dalybos yra didesnės.
Čia daugiau yra žinojimas, sugebėjimas visus komponentus sujungti į vieną vietą, tam tikros cheminės žinios ir tiesiog rinkos turėjimas, kur būtų galima išplatinti didmena. Tikrai faktas tas, kad tas, kas gamino, neplatino mažmena. Tai yra tokie kiekiai, kurių tikrai ne vienai Lietuvai reikia, o Europai.
Jeigu paimtume regionus, tai Olandija ir Belgija yra tos valstybės, kuriose daugiausia gaminama sintetinių narkotikų Europos rinkai. Jeigu vienas iš organizatorių yra būtent iš šių valstybių, tai tik parodo, kad bandoma ieškoti būdų ir vietų, kur būtų galima tą veiklą plėsti, galbūt santykinai arčiau tam tikro regiono, kuriame norima parduoti, ar tai būtų Čekija, ar kitos valstybės.
Tai tik parodo, kad Šengeno erdvė traktuojama kaip viena erdvė, lygiai taip pat kaip ir jūrų uostai, per kuriuos lengviau įvežti į Europos Sąjungą arba per kuriuos rizikuojama tai daryti. Čia nieko stebėtino nėra. Tiesiog šaunuoliai, kad tą dalyką pamatė, užfiksavo, ir aš labai tikiuosi, kad tai bus vienkartinis atvejis, o ne kas savaitę ar kas mėnesį pasikartojantis įvykis, kai tokių dalykų matytume daugiau.
Kiek tokių fabrikų dar gali būti?
Perfrazuojant mūsų klausytojo klausimą, mes iki galo šiandien ir nežinome, kiek tokių fabrikų gali būti. Nežinau, gal kriminalistai ir žino, ar čia vienas iš dešimties Europoje, vienas iš šimto?
E. Šileris: Matote, yra keli dalykai – žinojimas ir įrodymas. Reikia labai atskirti. Tu gali turėti pagrįstų įtarimų ir rinkti informaciją. Faktas tas, kad jeigu tai susiaurinama iki keturių žmonių, tai yra labai ribotas žmonių skaičius, kuris tą dalyką tikrai žino. Nes mums, kaip policijai, reikia ir vietą nustatyti. Neužtenka tik žinoti, kad kažkas kažką daro. Reikia įrodyti.
Kitas dalykas, žinojimas visuomet yra tam tikras spekuliavimas. Nėra masinio sekimo, nėra totalinio sekimo, kaip kai kurie žmonės bando pateikti konspiracijos teorijose. Yra tam tikros indikacijos, nuo kurių prasideda tyrimas, ir tas tyrimas netrunka savaitę.
Tai nėra viešosios policijos darbas, kur atėjai, pamatei ir sulaikei. Tai yra tikslingas įrodymų rinkimas, tikslingas fiksavimas, ir tai dažniausiai užtrunka tikrai ne vieną dieną ar ne vieną savaitę.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
