„Taip, paprastu liudytoju buvau apklaustas dviem klausimais“, – BNS trečiadienį sakė A.Butkevičius.
Jis teigė, kad teisėsaugos pareigūnus domino Vilniuje svarstomo statyti Jono Basanavičiaus paminklo peripetijos ir kelio Vilnius – Utena projektas.
Pasak politiko, tyrėjai iš STT klausė, ar jis nepatyrė spaudimo, kai Vyriausybėje buvo sprendžiamas klausimas dėl paminklo parinkimo vietos.
A.Butkevičius sakė, jog „MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis, pats šioje byloje apklaustas kaip specialusis liudytojas, 2015 metais prašė Vyriausybėje priimti Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorę Birutę Kulnytę.
Socialdemokratų partijos pirmininkas Vyriausybei vadovavo 2012 – 2016 metais.
„Aš jiems pasakiau, kad Raulynaitis manęs 2015 metais prašė, kad aš priimčiau Kulnytę. Bet pats Raulynaitis tame susitikime, kuris vėliau vyko, buvo labai pasyvus“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė siekė, kad J.Basanavičiaus paminklas stovėtų K.Sirvydo skvere. Šioje byloje STT liudijęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius buvo viešai užsiminęs, jog „MG Baltic“ atstovai buvo perspėję, kad nepastačius paminklo K.Sirvydo skvere, jis bus užstatytas pastatais. 2016 metų kovą Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė, kad J.Basanavičiaus paminklas turi stovėti prie Vilniaus filharmonijos.
Kelias Vilnius – Utena
Žiniasklaida pernai skelbė, kad teisėsauga siekia ištirti, ar „MG Baltic“ bandė papirkti politikus ir pareigūnus, siekdamas gauti didelės vertės užsakymą rekonstruoti kelią Vilnius – Utena.
Seimas 2015 metų pabaigoje pritarė 170 mln. eurų vertės kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijai viešos ir privačios partnerystės (PPP) būdu, tačiau rangos konkursas iki šiol nėra paskelbtas. Kelių direkcija tikisi tai padaryti pirmąjį šių metų pusmetį.
„Dar vienas klausimas buvo tas garsusis Vilnius – Utena kelias. Manęs klausė, ar aš nesulaukiau spaudimo iš kai kurių kelių tiesimo įmonių“, – sakė A.Butkevičius. „Spaudimas man nebuvo daromas dėl to, kad aš jau tikėjausi, kad to projekto nebus pagal koncesiją. Projektinė kaina buvo per aukšta ir kada svarstymai persikėlė į Seimą, diskusijos ten vyko paremtos ne logika ir skaičiavimais, o emocijomis“, – pridūrė jis.
Vienas Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovų Daivis Zabulionis neseniai buvo atleistas iš pareigų, Susisiekimo ministerijai gavus teisėsaugos informacijos apie neskaidrius jo ryšius su politinės korupcijos byloje įtarimų sulaukusiu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir buvusiu statybos bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininku Nerijumi Eidukevičiumi.
STT duomenimis, R.Kurlianskio ir N.Eidukevičiaus pastangomis bei daryta įtaka to meto politikams D.Zabulionis prieš metus paskirtas į Automobilių kelių direkcijos vadovybę, patikint jam kuruoti viešuosius pirkimus. LAKD vadovas Egidijus Skrodenis praėjusią savaitę BNS pripažino, jog D.Zabulionio skyrimas į pavaduotojus derintas su tuometiniu susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičium, D.Zabulionį rekomendavęs ir premjero patarėjas susisiekimo klausimais D.Jarmantavičius. Teisėsauga taip pat turi duomenų, kad „MG Baltic“ buvo suinteresuotas buvusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos išlaikymu poste. Buvęs premjeras A.Butkevičius teigė, kad reikalų su verslininkais būdamas ministru pirmininku neaptarinėjo.
„Premjerui susitikinėti su verslininkais, kurie turi interesus, man būtų iš viso neprotinga“, – sakė socialdemokratų lyderis.
Politikas taip pat sakė neturintis žinių, kad įtaką Vyriausybei „MG Baltic“ galėjo daryti per patarėją susisiekimo klausimais Darių Jarmantavičių.
„Jeigu jis (D.Jarmantavičius) būtų kažkokiems sprendimams tarpininkavęs, jis būtų atleistas iš darbo“, – teigė A.Butkevičius.
Artimas ilgametis A.Butkevičiaus bendražygis socialdemokratas D.Jarmantavičius yra buvusio „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus pavaduotojo Stasio Gudvalio žentas. S.Gudvaliui 2013 metais teisėsauga pareiškė įtarimus piktnaudžavimu, vykstant tyrimui dėl galbūt neskaidrių didelės vertės geležinkelių remonto ir statybos konkursų. Tuometinis susisiekimo ministras R.Sinkevičius bei „Lietuvos geležinkelių“ vadovas teigė nematąs pagrindo dėl to atleisti ar nušalinti S.Gudvalį nuo pareigų. S.Gudvalis buvo atleistas iš pareigų tik pasikeitus „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei pernai gruodį.
BNS aprašyti išsamūs pastarųjų trejų metų bendrovės paramos duomenys rodo, kad Vilkaviškio rajono ir Mažeikių rajono lopšeliai, darželiai ir sporto mokyklos sulaukė išskirtinio dėmesio skirstant „Lietuvos geležinkelių“ paramą. Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje į Seimą nuo 1996 metų kandidatuoja A.Butkevičius, o Mažeikiuose savivaldybės tarybos nariu dirbo tuomečio premjero patarėjas susisiekimo klausimais D.Jarmantavičius.
A.Butkevičius: koncernas į partiją žiūrėjo skeptiškai
Jis tvirtino nepažįstantis „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio, o su koncerno valdybos nariu R.Raulynaičiu esąs pažįstamas daugiau nei 20 metų, tačiau pastaraisiais metais nebendraujantis.
A.Butkevičius sakė, kad kai dirbo Vyriausybėje nematė ženklų, jog „MG Baltic“ gali daryti įtaką politiniams procesams Lietuvoje.
„Bent jau man asmeniškai ne ir mūsų partijai ne. Jie į Socialdemokratų partijai, kiek suprantu, žiūrėjo skeptiškai“, – kalbėjo jis.
Vykstant tyrimui dėl politinės korupcijos, pernai teisėsauga pareiškė įtarimus buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui iš R.Kurlianskio paėmus per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai. STT taip pat įtaria, kad R.Kurlianskis per tuometį Seimo narį buvusį „darbietį“ V.Gapšį už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat veiktų koncerno interesų naudai.
Vasario pabaigoje teisėsauga pareiškė įtarimus papirkimu bei prekyba poveikiu ir pačiam „MG Baltic“ juridiniam asmeniui. Koncernas įtarimus neigia. Anot jo, pareikšti įtarimai yra „akivaizdus Specialiųjų tyrimų tarnybos ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro piktnaudžiavimas teise“.
Kaip specialusis liudytojas vykstant tyrimui apklaustas „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus sakė, kad pareiškus įtarimus juridiniam asmeniui taip siekiama įtarimais užkrėsti kuo daugiau koncerno žmonių, o pačiai organizacijai padaryti kuo didesnę žalą.
Neseniai STT šioje byloje buvo apklaustas ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Politiko teigimu, pareigūnus domino jo susitikimas su R.Kurlianskiu. Jis yra ir kelias televizijas valdančio „Laisvo ir nepriklausomo kanalo“ grupės valdybos pirmininkas bei naujienų portalą alfa.lt valdančios „Alfa Media“ valdybos pirmininkas.
Šioje byloje liudytojo statusu apklausta ir daugiau Seimo narių, tarp jų – didžioji dalis praėjusios kadencijos Seimo liberalų, konservatorius Mantas Adomėnas.
