Viešumoje sklido kalbos, kad susisiekimo ministras Juras Taminskas galėtų tapti KAM vadovu. Tiesa, jis dar neatsakė, ar sulaukė tokio pasiūlymo iš premjerės Ingos Ruginienės.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius, politologas Ignas Kalpokas kalbėjo, kad dabartinėje Vyriausybėje ministrų kompetencija savo kuruojamoje srityje nebėra prioritetas, nors krašto apsaugos sritis yra itin specifinė ir reikalauja profesionalų.
„Iš vienos pusės turbūt jau galėtume prarasti dalyką, kad dabartinėje Vyriausybėje kompetencija ministerijos kuruojamoje srityje būtų kokia nors vertybė.
Jeigu prisimintume, kaip į kai kurias kitas ministrų pozicijas buvo ieškoma žmonių, tai jie nebūtinai buvo, vadinkime, savo srities profesionalai. Bet reikia pripažinti ir tai, kad šiuo metu krašto apsauga yra labai specifinė sritis“, – kalbėjo jis.
Paskirti nepatyrusį žmogų būtų rizikinga
Anot eksperto, paskirti visiškai nepatyrusį žmogų vadovauti sričiai su didžiuliu biudžetu būtų rizikingas ir galimai labai brangiai kainuojantis sprendimas.
„Tai yra sritis, į kurią ateina labai didelis biudžetas. Dabar tokiomis aplinkybėmis siūlyti žmogų, kuris neturi jokio anksčiau buvusio santykio su krašto apsauga, jokios patirties šitoje srityje, labai ribotą viešojo administravimo patirtį, labai ribotą lyderystės patirtį, ir sprendžiant iš viešo gyvenimo aprašymo – jokios darbo su itin dideliais biudžetais patirties – tai labai brangiai galintis kainuoti eksperimentas“, – komentavo jis.
Pasak I. Kalpoko, jeigu J. Tuminską perkeltų į kitą ministeriją, tai reikėtų ieškoti naujo susisiekimo ministro. Ir čia irgi būtų truputėlį iššūkis, nes, viena vertus, matome, kaip sunkiai sekasi užpildyti ministrų pozicijas.
Politologo nuomone, jei dar vienas ministras pasikeistų, Vyriausybė priartėtų prie ribos, kai dėl dažnų ministrų kaitų jai tektų iš naujo siekti pasitikėjimo Seime, kas sukeltų politinių komplikacijų
„Kitas dalykas — mes jau turėtume per kelis pirmus Vyriausybės darbo mėnesius tris pasikeitusius ministrus: kultūros (kada nors gal turėsime), tada krašto apsaugos ir susisiekimo.
Ir jau mes atsidurtume pusiaukelėje link tos kartelės, kur pasikeitus pusei ministrų Vyriausybei reikia iš naujo pasitikrinti pasitikėjimą Seime su visais galimais su tuo susijusiais „fejerverkais“, partnerių sąlygų kėlimais ir panašiai <...>“, – atkreipė dėmesį VDU lektorius.
Kalpokas: „Tai yra visiškas nusišnekėjimas“
Pašnekovo teigimu, išsireiškimas, jog krašto apsaugos ministrui pakanka emocinio intelekto be specifinių žinių, yra absurdiška. Jis prisiminė, kokie žmonės anksčiau vadovavo KAM.
„Rasa Budbergytė teigė, kad ministro pareigoms svarbiau emocinis intelektas nei gilios žinios apie krašto apsaugą. Čia labai sunku kažką cenzūrine ir normine leksika įvertinti, nes iš tikrųjų – pavadinkime atvirai, tai yra visiškas nusišnekėjimas.
Net ir tais atvejais, kai ankstesni ministrai irgi ne visuomet turėjo išsilavinimą susijusį su tarptautiniais santykiais, bet, pavyzdžiui, tiek Šakalienė, tiek Kasčiūnas, tiek Anušauskas ir t.t., tikrai ilgą laiką investavo daugiau negu tris naktis į pasiruošimą“, – pastebėjo jis.
I. Kalpokas teigė, kad ypatingai tokiomis aplinkybėmis, kai yra girdima apie amerikiečių karių atitraukimą iš Rytų Europos, kai labai svarbu derinti pozicijas ir atsaką į hibridines grėsmes su partneriais, gebėti išmanyti dalykus, greitai orientuotis pokalbyje ir derybose, suprasti poreikius, susijusius su didžiulių finansinių asignavimų valdymu.
Budbergytės pasisakymas apie Tuminską šiek tiek suglumino
Jo nuomone, socialdemokratų frakcijos narės R. Budbergytės pasakymai, kad krašto apsaugos ministro vadovo pareigų ypatybių įmanoma išmokti per kelias dienas, yra nusišnekėjimas.
„Tai yra dalykai, kurių nei per tris naktis, nei per tris savaites, nei per tris mėnesius žmogus negali normaliai įvaldyti – tiesiog tai neįmanoma. Ir dėl šitos priežasties kitaip nei nusišnekėjimu aš to negaliu pavadinti“, – dalijosi nuomone I. Kalpokas.
Politologo įžvalgomis, krašto apsaugos ministro paieškos vyksta chaotiškai, o svarbiausiu atrankos kriterijumi tampa ne kompetencija, bet partinė ištikimybė ir finansinis patikimumas valdant biudžetą.
„Kol kas labai sunku įvardinti galimus variantus. Pradžioje kalbama apie du esamus viceministrus krašto apsaugos, bet panašu, kad jie nėra pagrindinis pasirinkimas.
Kaip matome, kol kas didžiausia tikimybė yra, kad kandidatai tiesiog traukiami iš kepurės arba iš maišo, kartais tokie, apie kuriuos net nebūtum pagalvojęs (jeigu jie apskritai visuomenei žinomi) <...>.
Šiuo atveju partinė ištikimybė ir patikimumas valdant krašto apsaugos finansinius asignavimus yra didesnė vertybė negu kiti kriterijai, žiūrint iš Demokratų sąjungos perspektyvos“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
