Tiesioginę transliaciją stebėkite čia:
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė, kad audra labiausiai paveikė geležinkelių infrastruktūrą.
„Labiausiai iš tikrųjų paveiktas buvo geležinkelių sektorius dėl elektros tiekimo sutrikimo ir per dvi paras geležinkeliai atstatė savo eismą. <...> paveikta per 400 km geležinkelio ruožų iš 2 000 km. <...> Paveikta beveik 8000 keleivių“, – sakė jis.
Sinkevičius: elektros vis dar neturi 120 tūkst. vartotojų
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad audros padariniai vis dar jaučiami – daugiau nei 120 tūkst. vartotojų neturi elektros, o per 60 tūkst. susiduria su ryšio sutrikimais.
„Ta ekstremali situacija meteorologiniu požiūriu sukėlė rimtų pasekmių mūsų valstybei. Iki šiol yra didelis skaičius elektros vartotojų, kurie neturi elektros – daugiau nei 120 tūkst. Taip pat yra vartotojų, susiduriančių su ryšio problemomis – šiuo metu ryšio neturi daugiau nei 60 tūkst. vartotojų“, – Vyriausybėje dalijosi premjeras.
M. Sinkevičius sako, kad dabar svarbiausia pašalinti savaitgalį šalį nusiaubusios audros padarinius, o ateityje bus imamasi strateginių sprendimų, kad panašios situacijos nepasikartotų.
„Vėliau grįšime prie (…) strateginio pobūdžio sprendimų – šita situacija su audra apnuogino senas valstybės problemas, kurios galbūt buvo nespręstos, dėl to mes turime, ką turime“, – žurnalistams pirmadienį po tarpinstitucinio susitikimo sakė M. Sinkevičius.
Anot jo, dabar audros padarinių likvidavimo greitis turi būti spartesnis.
„Dabar turime situaciją, kurią reikia greitai likviduoti, judėti į priekį, tada grįšime prie strateginių sprendimų“, – aiškino Vyriausybės vadovas.
„Yra labai aiškiai taisytinų vietų, manau, nereikės laukti dar vienos pakartotinės audros, kad jas ištaisytume“, – pridūrė jis.
Prakalbo apie pasiruošimą „dieną X“
Pasak J. Taminsko, valstybė negali rimtai kalbėti apie pasiruošimą didžiausioms geopolitinėms ar saugumo krizėms, pavyzdžiui, „dienai X“.
„Tai mes kalbam apie „dienai X“, ką mes kalbėsim apie dieną <...>, kurią mes turėjom užvakar, jeigu mes nesusitvarkom ir akivaizdu, kad privatukai nesusitvarko, tą reikia konstatuoti <...>“, – sakė jis.
Lietuvą nusiaubus audrai iki šiol neveikia įmonės „Oro navigacija“ oro stebėjimo sistema, sako susisiekimo ministras J. Taminskas. Tiesa, anot jo, sistemos tokiems atvejams yra dubliuojamos, todėl šiuo metu veikia antrinė bendrovės oro stebėjimo sistema.
„Iki pat šio momento neveikia „Oro navigacijos“ oro stebėjimo sistema. Ji yra sudiegta ant privačių bokštų, o ten nėra elektros tiekimo. Tiesa, „Oro navigacijoje“ sistema yra dubliuojama ir tripliuojama, tad dabar veikia antrinė sistema“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė J. Taminskas.
Pasak susisiekimo ministro, jis iškart pavedė „Oro navigacijai“ kontaktuoti su Lietuvos radijo ir televizijos centru (LRTC) dėl galimybės perkelti oro stebėjimo įrenginius į bokštus, kuriuose energija yra tiekiama nepriklausomai nuo tinklo sutrikimų.
„Mano pavedimas aiškiai iškart buvo duotas „Oro navigacijai“, kad jie kontaktuotų su LRTC, galbūt dalį prietaisų būtų galima perkelti ant LRTC bokštų, nes jie visiškai užtikrina net nesant iš tinklo tiekimo elektros – ten yra dyzelgeneratoriai ir baterijos“, – aiškino Vyriausybės narys.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila sako, kad po šeštadienį praūžusios audros elektros tiekimą pavyko atstatyti daugiau negu 50 proc. klientų, kuriems jis buvo sutrikęs.
„Didžiausia audra, kurią turėjome šeštadienį, padarė ženklią įtaką tinklui. Dėl jos 268 tūkst. klientų neturėjo elektros energijos“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė R. Radvila.
„Šiandieną, valandos senumo duomenimis, mes turime 120 tūkst. klientų, kurie vis dar yra be elektros energijos. Per sekmadienį ir (pirmadienio – ELTA) pirmą dienos pusę pavyko atstatyti tiekimą daugiau negu 50 proc. klientų“, – akcentavo jis.
Sutrikdyti elektros tiekimai
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad savaitgalį Lietuvą užklupusi audra ne tik sutrikdė elektros tiekimą tūkstančiams gyventojų, bet ir paliko ryškių pėdsakų visoje šalyje. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi vaizdais, kuriuose – išvartyti medžiai, užversti keliai, apgadinti automobiliai ir sodybos.
Gamtos stichijos padariniai kai kur nusidriekė ne vieną kilometrą, o specialistų teigimu, ši audra savo mastu galėjo būti viena stipriausių pastaruoju metu.
Gūsingo vėjo pasekmės buvo pastebėtos kelyje link Kazlų Rūdos. Kaip „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ viena skaitytoja pranešė, gamtos padariniai po didelio vėjo tęsėsi neva dar 10 km.
Anykščių rajone driekiasi panašūs vaizdai, kur kelias nuklotas stipraus vėjo nuplėštais medžių lapais. Vėjas, žinoma, apgadino daugybę automobilių, stovėjusių aikštelėse prie daugiabučių namų ir kitose vietose. Labai tikėtina, kad daugelyje vietovių nukentėjo ūkininkų derlius, sodybos ir kitas augalinis turtas.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad stiprus vėjas ir gausus lietus Vakarų Lietuvoje smarkiai nuniokojo dar nepatrauktą derlių.
„Savaitgalis Vakarų Lietuvoje atnešė dvi stichijas vienu metu – stiprų vėją ir lietų. Neatsimenu kada kažkas panašaus būtų įvykę. Per kelias paras iškrito daugiau nei 100 mm kritulių.
Kas nenuimta – iškulta, išlaužyta ir apsemta. Kas ką tik pasėta užplakta ir išplauta. Piešiasi ne koks scenarijus derliaus nuėmimo pabaigai bei projekcijai į kitus metus. „Deja Vu“ į pernai metus“, – rašė jis.
Šio savaitgalio audrą lygina su praūžusia 2024 m.
Kaip buvo rašoma, „Facebook“ grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“, ši audra priminė tą, kuri buvo prieš dvejus metus, dėl išverstų medžių kiekio bei kitų panašių pasekmių. Tiesa, kaip buvo pažymima, šį savaitgalį praūžusi audra galėjo būti viena stipriausių, kokia tik buvo pasitaikiusi pastaruoju metu.
„Šių metų rugpjūčio 22-osios audra galėjo priminti 2024 m. liepos 28–29 d. audrą, kurią taip pat sukėlė pietinis ciklonas. Didysis klausimas, kuri visgi buvo stipresnė, kadangi ir šiemet, ir prieš du metus buvo labai daug lietaus, išverstų medžių, nutrauktų elektros laidų ir pan.
Jeigu vertintume vien tik ESO paskelbtus be elektros likusių klientų skaičius, tuomet gauname tokį rezultatą: 2024 m. liepos gale be elektros buvo likę ~160 tūkst., o šiemet dėl audros – net ~268 tūkst. klientų (t. y. 1,7 karto daugiau).
Jeigu vertintume tik kritulių kiekį, tuomet 2024 m. liepos 28–29 d. audra buvo šlapesnė. Daugelyje vietovių kritulių išmatuota daugiau nei šiemet, o Telšiuose, Šiauliuose ir Laukuvoje tada iškrito netgi virš 100 mm lietaus (1,2–1,4 mėnesio normos). Šiemet drėgniausia buvo Šilutėje, kur per mažiau nei vieną parą išmatuoti 82,5 mm.
Jeigu vertintume tik maksimalių išmatuotų vėjo gūsių stiprumą, tuomet šių metų audra buvo labiau vėjuota ir apėmė didesnę šalies teritoriją. Net žemyno gilumoje vėjo gūsiai siekė bent iki 24–28 m/s (pavienės kelių stotelės rodė ir iki 29–31 m/s siekusius pūstelėjimus). Tuo tarpu, prieš du metus iki 24–28 m/s pasiekę vėjo gūsiai apėmė mažesnę šalies teritoriją.
Taigi, bent jau pagal turimą glaustą informaciją šių metų audra (preliminariai) buvo smarkesnė ir pridarė žalos didesnei šalies teritorijai“, – rašoma pranešime.
Bendra žalų suma perkopė 1 mln. eurų
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad praėjusį šeštadienį Lietuvoje siautėjęs stichinis vėjas su liūtimi pridarė nuostolių visuose šalies regionuose. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pirmadienio rytą įregistruota daugiau nei 1,7 tūkst. kreipinių, bendra žalų suma perkopė 1 mln. eurų.
Bendrovė prognozuoja, kad gyventojams toliau pranešant apie audros padarytus nuostolius jų turtui, bendra žalų suma didės ir gali pasiekti 3 mln. eurų.
„Vertinant aukštą žalos kreipinių registravimo tempą ir bendrą poveikį gyventojų turtui, tai neabejotinai didžiausia šių metų audra. Dominuoja smarkaus vėjo padaryti nuostoliai pastatams ir kitam turtui, daug pranešimų apie vėjo gūsių neatlaikiusių medžių padarytą žalą, taip pat užliejimus krituliais ir kito pobūdžio liūties žalas“, − pranešime sakė „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.
Pasak jo, daugiausia dėl lūžtančių medžių bei jų šakų padarytų nuostolių įregistruota bendra žalos automobiliams suma jau perkopė 100 tūkst. eurų.
„Žalos kreipinių dėl audros padarinių turtui ir transporto priemonėms sulaukėme iš visų 60 šalies savivaldybių. Labiausiai nukentėjo Kauno ir Vilniaus miestai ir rajonai, taip pat Panevėžio, Kaišiadorių, Kėdainių, Utenos, Klaipėdos rajonų savivaldybės“, − teigė M. Norkus.
Anot jo, dalis gyventojų dar negali pranešti apie žalą, nes kai kurie šalies regionai audros metu liko be elektros, be to, fiksuoti mobiliojo ryšio sutrikimai. Todėl žalos registravimui nėra taikomas tirjų darbo dienų terminas, apie ją galima pranešti ir vėliau.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
