Senuosiuose bendrabučiuose besiglaudžiančių žmonių gyvenimo kokybė dažną verčia krūptelėti. Tačiau vilties, kad mokesčius mokantiems gyventojams kas nors gali padėti susitvarkyti šiurpinančią buitį, likę mažai.
Atrodo, Marijonų gatvės 36-ojo namo gyventojai galėtų didžiuotis gyvenantys ne bet kokiame name, o tame pačiame, kuriame įsikūrusi ir jų namą eksploatuojanti bendrovė „Panevėžio būstas“. Tačiau, kaip sako bene 20 metų tame daugiabutyje gyvenanti Liudmila Jonuškienė: „Pasvajokit“.
Priekaištų valdininkams turi
„Panevėžio būstui“ moteris ir jos kaimynai turi daugybę priekaištų, o svarbiausias jų: pinigus gyventojai į kaupiamųjų lėšų sąskaitą moka, tačiau kai reikia konkrečių darbų, jų nemato.
L. Jonuškienė skundėsi, kad štai jau kelintas mėnuo nebeįmanoma naudotis ketvirto aukšto virtuvėje stovinčia kriaukle, kurioje bene 14-os kambarių gyventojai plaudavo indus.
Tiesa, virtuve šios patalpos vadinti negalima, nes joje nėra jokios viryklės – tik tarp sienų su atsilupusiomis plytelėmis įsprausta surūdijusi kriauklė. Valgį kiekviena šeima gamina savo kambarėliuose. Visi turi pasistatę po viryklę, tačiau vandentiekio gyvenamajame kambaryje nėra.
Be santechniko neišsivers
L. Jonuškienė pasakojo, jog prieš kurį laiką trūko kriauklę su vamzdžiais jungianti žarnelė, todėl vandenį teko išjungti. Indus eidavo plauti į kitą koridoriaus galą arba į greta tualetų esančią prausyklą. Kaimynas nupirko žarnelę, pakeitė, bet ji laikė neilgai, vėl trūko. Neilgai laikė ir tokiu pat būdu prijungta antroji. Paaiškėjo, jog reikia rimtesnio remonto.
„Išsikvietėme santechniką ir paprašėme sutvarkyti. Apžiūrėjo ir pasakė, kad be 50 litų, o gal ir dar daugiau, nieko nebus, reikia pirkti dalių“, – skundėsi L. Jonuškienė.
Moteris sako, kad toks reikalavimas papiktino visus aukšto gyventojus. „Žmonės moka mokesčius, sukaupta lėšų, o kriauklės sutvarkyti negali“, – nervinosi ir kiti gyventojai.
L. Jonuškienė tikino, jog žmonės nenori neįmanomo, neprašo sutvarkyti jų nuosavų kambarių, o tik pagelbėti bendro naudojimo patalpose. Pati ji glaudžiasi mažame kambarėlyje tame pačiame aukšte. Būstas švarus, tvarkingas, įdėtas plastikinis langas, šarvuotosios durys, viską savo lėšomis, sako, sutvarkiusi.
Po savadarbiu dušu
Gyventojai pasakoja, jog iš jų renkant pinigus buvo sukaupta per 20 tūkstančių litų kaupiamųjų lėšų. Vasarą iš jų buvo renovuotas pastato stogas. Atliktais darbais ne visi žmonės patenkinti: pavyzdžiui, Gražinos Kiburienės kambaryje juodos, pelėsiais aptrauktos lubos pasidarė po šios renovacijos.
Gyventojai paskaičiavo, kad ir po stogo atnaujinimo darbų dar liko kaupiamųjų lėšų, todėl būtų galima nupirkti naujas kriaukles, žarneles, kitas reikiamas dalis ir sudaryti žmonėms pakenčiamas sąlygas bent indams išplauti.
„Apie galimybę nusimaudyti jau nebekalbame. Štai kokį dušą įsirengėme, kai kambarėliai, kuriuose maudydavomės, buvo privatizuoti“, – L. Jonuškienė rodo prie prausyklai skirtos patalpos lubų prikaltą storą žarną su pritvirtinta savadarbe dušo galvute. Pasuki ant sienos esantį ratuką, ir iš nenusakomos spalvos įrenginio pliūpteli vandens srovė.
Pačių reikalas
Namą eksploatuojančios bendrovės „Panevėžio būstas“ direktorė Virginija Čiurlienė tikina, kad būtent šitokie pačių įsirengti dušai ir yra juoduojančių bei pelijančių lubų priežastis.
Be reikalo gyventojai skundžiasi prasta stogo renovacija, ji, pasak direktorės, atlikta neblogai. Prasčiau pavyko sutvarkyti lietaus kanalizaciją: per lietų, atlydį ji užsikemša ir gali padaryti bėdų.
Svajones, kad iš kaupiamųjų lėšų būtų tvarkomos kriauklės, koridoriai, prausyklos ar tualetai, direktorė gyventojams siūlo pamiršti.
„Bendro naudojimo patalpos, taip, kaip ir gyvenamieji kambariai, priklauso buto savininkams, yra jų nuosavybė, todėl viską privaloma remontuoti iš savų lėšų. Nebegalime užsiimti labdara. Ir taip nepaprastai sunkiai verčiamės, 12 metų nebuvo peržiūrėti, nekeisti techninės priežiūros tarifai.
O kaupiamosios lėšos skiriamos kapitaliniam remontui, stogui, fasadui, šildymo sistemai tvarkyti“, – aiškino bendrovės direktorė.
