Jau dveji metai – nuo 2009-ųjų sausio 1-osios – piliečiams ir įmonėms per prievartą įsiūlomi pastatų energetinio naudingumo sertifikatai. Jų privaloma tvarka reikalaujama, jei būstas statomas, renovuojamas, parduodamas ar išnuomojamas.
Mistinė nauda
Nors į pastatų sertifikavimą jau sukišta dešimtys, o gal net ir šimtai tūkstančių litų, net jo reglamentus kūrusi Aplinkos ministerija (AM) šiandien aiškiai negali pasakyti, ar sertifikatai jų užsakovams galėjo duoti ar davė nors mažiausios naudos.
Tačiau kadaise naujai įvedamas pastatų sertifikavimas dalies AM valdininkų buvo aršiai ginamas. Tarkim, pataisas rengusio AM Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė aiškino, kad papildomą mokestį įvesti buvo privaloma, nes tai įpareigojo Briuselio direktyva.
„Be to, tai ir žmonėms duos labai daug, tik jie to nesupranta. Juk žmogus turi teisę žinoti, ar būstas, kurį jis perka, yra energetiškai naudingas, kokios yra jo šildymo, karštam vandeniui ruošti reikalingos energijos sąnaudos. Sertifikate bus ir rekomendacijos, kaip išvengti didesnių sąnaudų. Pavyzdžiui, bus nurodyta, kad pakeitus langus šildymo sąnaudos sumažės 10 proc.“, – apie sertifikatų abejotiną naudą 2008-aisiais žiniasklaidą įtikinėjo AM departamento vadovė.
Tiesa, jos kolega AM Statybos produktų ir procesų normavimo skyriaus vedėjas Tomas Baranauskas prieš dvejus metus buvo kiek atsargesnis. „Sutinkame, kad kartais gali susidaryti įspūdis, jog sertifikavimas atliekamas labai paprastai ir nieko nevertinant, nes pagrindinis jo etapas – skaičiavimas – atliekamas specialia Aplinkos ministerijos parengta kompiuterių programa. Todėl nereikia atlikti rankiniu būdu didelio kiekio skaičiavimo“, – tvirtino jis.
Vakar „Respublikos“ kamantinėjamas T.Baranauskas apskritai atsisakė ką nors komentuoti. Klausėme valdininko, ar davė kokios nors naudos pastatų sertifikavimas jo užsakovams, o jeigu taip, tuomet kokios?
„Atleiskite, bet į klausimus aš neatsakinėsiu. Neturiu vadovybės leidimo. Be jo galiu sulaukti nemalonumų“, – be užuolankų atsikalbinėjo AM skyriaus vedėjas.
Todėl vien iš šio fakto galima daryti išvadą, kad pastatų energetinio naudingumo sertifikatai naudingi tiktai tiems žmonėms, kurie pastatus sertifikuoja. „Respublikos“ duomenimis, šiandien tokių specialistų yra apie pustrečio šimto.
Už sertifikatą – šimtai
Sunkiausia pateisinti būtinybę sertifikuoti parduodamus arba nuomojamus butus. Naujasis jų savininkas ar nuomininkas apie energetinį butų naudingumą gali spręsti iš šildymo sąskaitų, išrašomų tam ar kitam butui. Tačiau šalia jų kažkodėl dar reikalingas ir sertifikatas.
O jis iš parduoti ar išnuomoti butą nutarusio žmogaus pirmiausia atima galybę laiko. Pradedama nuo prašymo sertifikuoti butą. Paskui reikia susirasti specialistą, turintį galiojantį pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto atestatą, ir pasirašyti sutartį. Vėliau bent jau oficialiai reikalaujama, kad specialistas patikrintų užsakovo pateiktus buto dokumentus, apžiūrėtų patį butą, atliktų naudingumo skaičiavimus, išrašytų sertifikatą ir jį užregistruotų valstybei priklausančiame Statybos produkcijos ir sertifikavimo centre (SPSC).
Kandžiojasi ir kainos. SPSC ekspertė Vida Karlaitė „Respublikai“ sakė, kad ekspertai už sertifikavimą ima nuo 0,5 lito iki 2 litų už kvadratinį metrą (Lt/kv.m). Tiesa, ji tuoj pat pasitaisė, kad „tokios kainos buvo seniai“. Todėl siūlė pasitikslinti firmose, kuriose dirba sertifikavimo specialistai, arba jų asociacijoje.
Paaiškėjo, kad per dvejus metus sertifikavimo tarifai išaugo. Šiandien už patalpas, kurių plotas siekia iki 100 kvadratinių metrų, prašoma iki 2,2 Lt/kv.m, jei per šimtą kvadratinių metrų – iki 4 Lt/kv.m. Todėl didesnio buto sertifikavimas gali kainuoti keturis šimtus ir daugiau litų.
V.Karlaitės tvirtinimu, nuo 2009-ųjų pradžios visoje Lietuvoje buvo sertifikuoti 4203 pastatai. Tai dešimtys, o gal net ir šimtai tūkstančių litų įstatymais garantuoto uždarbio sertifikuotojams. Jei nebūtų užgriuvusi krizė, sertifikavimo specialistai būtų uždirbę nepalyginti daugiau. Lietuvos banko duomenimis, iki šiol vien už paskolas buvo parduota 135 tūkst. butų, o dauguma sandorių įvyko ekonominio pakilimo metu.
Atmintinė
Yra nustatytos A, B, C, D, E, F ir G sertifikavimo klasės. A klasė nurodo energetiškai labai efektyvų pastatą, G – energetiškai neefektyviausią.
Naujų statomų pastatų (sertifikavimas turi būti atliktas prieš pripažįstant pastatą tinkamu naudoti) energetinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C.
Kapitaliai renovuojamiems pastatams, kurių naudingasis plotas didesnis kaip 1000 kv.m, energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip D.
Sertifikavimas nereikalingas ir minimalūs reikalavimai nenustatomi kultūros paveldo statiniams, maldos namams, laikiniems pastatams, poilsio ar sodo paskirties pastatams, naudojamiems trumpiau nei 4 mėnesius per metus; atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis plotas ne didesnis kaip 50 kv.m; kai kuriems nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo, žemės ūkio paskirties pastatams; nešildomiems pastatams.
Vidmantas UŽUSIENIS