Remdamiesi pardavimais, žmonių reakcijomis bei padidėjusiu išrankumu specialistai teigia, kad nekilnojamojo turto rinkoje jau matyti pirmieji besikeičiančių kainų ženklai. Su būstų pardavimais dirbantys specialistai jau pastebi, kad sostinės miegamuosiuose rajonuose kainos pamažu mažėja.
Didžiausi pokyčiai – miegamuosiuose rajonuose
Nekilnojamojo turto bendrovės „Capital Realty” NT brokeris, partneris Tomas Rusakas teigia, kad būstų kainų mažėjimas pastaruoju metu labiausia pastebimas keliuose miegamuosiuose rajonuose.
„Kainų pokyčius diktuoja ne tik rinkos sąlygos, tačiau ir žmonių poreikiai. Kitaip nei prestižinėse sostinės vietose, kuriose kainas lemia vieta. Senamiestis, Žvėrynas, centriniai rajonai, čia vien dėl vietos kainos laikysis ir mažiausiai bus veikiamos korekcijų“, – teigia T. Rusakas.
NT analitikas ir įmonės „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad nekilnojamojo turto sektoriuje kainų pokyčiai artėja, tačiau viskas bus aišku kitais metais: „Pokyčiai bręsta, o visas paveikslas bus aiškus kitais metais ir nereikės daug laukti.“
Visgi, jis išskiria ir mikrorajonus, kuriuose būstai jau pigo.
„Atpigimas labai nežymus – Lazdynėliuose. Nežinia, ar čia vienkartinis atpigimas, ar tendencija, bet vien naujos statybos kainos yra mažesnės 3 proc. Pilaitėje taip pat krito 2–3 proc. Kalbant apie seną statybą, kainų mažėjimas pastebėtas, pavyzdžiui, Naujininkuose, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse“, – sako A. Antanavičius.
Eksperto teigimu, šiuose mikrorajonuose kainų mažėjimas pastebimas dėl to, kad jie tampa mažiau patrauklūs dėl savo vietos mieste, dažnai susidarančių transporto spūsčių. Mažėjanti paklausa verčia mažinti nekilnojamojo turto kainas.
Laukia didesni pokyčiai
Ateitį specialistai prognozuoja sutardami, kad mažai tikėtina, jog būstų kainos ateityje kils, tačiau tą lems ne tik rinka, bet ir artėjantys pokyčiai.
„Į aukštesnę (pusę kainų korekcijos - aut. past.) tikrai neįsivaizduoju, todėl greičiausiai gyventojai įpirks mažiau“, – sako A. Antanavičius.
T. Rusakas mano, kad artimiausiu metu paaiškės, kiek taiklūs yra NT specialistų pastebėjimai. Ar dabartinės kainų korekcijos taps tendencija, turėtų paaiškėti jau artimiausiu metu.
„Manau, (aiškesnę kainų pokyčio tendenciją - aut. past.) bus galima pamatyti kitų metų pirmąjį ketvirtį“, – sakė T. Rusakas.
Atpigo naujos statybos būstai
Negalutiniais valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, vidutinė per 2018 m. III ketvirtį įsigyto būsto kaina šalyje siekė 756 eurus už kvadratinį metrą, t. y. 4,2 proc. mažiau negu praėjusio ketvirčio vidurkis.
Būstų kainų mažėjimą, nors ir ne ženkliai, tačiau pajuto ir sostinės gyventojai.
Naujo buto kvadratinio metro vidutinė kaina III ketv. Vilniuje buvo 3,4 proc. mažesnė nei II ketvirtį. Tuo metu pernai liepą–rugsėjį naujuose sostinės butuose kvadratinis metras kainavo 1 625 eurus, t. y. 3,3 proc. daugiau negu šiuo metu.
Vilniuje naujo namo kv. metras III ketvirtį kainavo 989 eurus, t. y. beveik tiek pat, kiek pernai tuo pačiu metu (990 Eur/kv. m). Šiemet II ketvirtį kv. metras naujos statybos individualiame name kainavo 964 eurus, t. y. 2,7 proc. mažiau negu šiuo metu.
Vilniuje senos statybos butų kainos liko stabilios: sostinėje III ketvirtį pirkėjai už senesnės statybos buto kvadratinį metrą mokėjo 1 398 eurus, kai praėjusį ketvirtį kvadratinis metras kainavo 1 388 eurus, o prieš metus – 1 345 eurus.
O senų namų vidutinė kaina per III ketvirtį krito 15,5 proc. ir tesiekė 910 Eur/kv. m, tačiau, palyginti su 2017 m. III ketvirčiu, dabartinė kaina – 3,3 proc. didesnė už mokėtą prieš metus.
